Šiuo metu rašau straipsnį apie depresiją, labai norėčiau, kad prisidėtumėte mintimis ar pastebėtumėte nelogiškumus ir klaidas. Šis straipsnis turi būti topinis. O tie kurie prisidės paminėsiu tiputeorija.lt puslapyje straipsnio apačioje.
Depresija kas tai? Mes matome tik ligos simptomus, bet nematome tikrų ligos priežasčių ir jos kilmės.
Klasikinės depresijos simptomai :
1) Bloga prislėgta nuotaika, kuri kartojasi diena iš dienos.
2) Gyvenimo veikla, kuri džiugino nebeteikia malonumo.
3) Spartūs kūno pokyčiai, besaikis valgymas arba maisto atsisakymas, staigūs svorio pokyčiai.
4) Sunku užmigti, kamuoja pastovi nemiga, jaučiamas pastovus mieguistumas .
5) Emocinis nuovargis, emocinis dirglumas, emocinis nepastovumas.
6) Kaltės jausmas su savivertės praradimu.
7) Dėmesio nebūvimas kuris pasireiškia nesugebėjimu susikaupti.
8 ) Blogos mintys, kurios veda prie savižudybės ir savęs žalojimo.
9) Visiškas jėgų nebuvimas veikloje, nerimo epizodai susiję su užslopinta nuotaika.
10) Pesimistinis ateities vaizdavimas.
11) Bendravimo pasikeitimai, nenoras bendrauti.
12) Neaiškūs nemalonūs pokyčiai kūne.
13) Poreikis narkotinėms medžiagos, vaistams, kurie veikia raminančiai, slopinamai ir skatinamai.
Bipolinės depresijos simptomai:
1) Savęs ir savo jėgų pervertinimas.
2) Poilsio ir miego poreikio sumažėjimas.
3) Plepėjimas beperstojo.
4) Greitai besikeičiančios padrikos mintys.
5) Dėmesio koncentracijos nebūvimas.
6) Nepamatuoti tikslai pervertinant savo galimybes.
7) Rizika neįvertinant pasekmių.
8 ) Manijos periodui praėjus atsiranda klasikinės depresijos simptomai.
Atsiranda taip vadinamas psichinės pusiausvyros nestabilumas, kuris laikui bėgant bando save „kompensuoti“. Nestabilumas turi savo dėsnius, kuriuos galima nuspėti ir kurie palaipsniui ateina esant tam tikroms išorinėms aplinkybėms.
Klasikinei medicinai to ir užtenka norint pasiūlyti depresijos simptomus naikinančius ar užslopinamus vaistus. Skiriami antidepresantai kurie stimuliuoja serotino, dopamino, noradrenalino veiklą (vadinamieji narkotikai be šalutinių požymių, kurie 100 kartų yra sveikesni už alkoholį ). Naudojama elektros traukulių ir šviesos terapija. Pacientas gydomas psichoterapija. Vaistais suvaldžius stiprią depresiją žmogus iš gydymo įstaigos grįžta į visuomenę ir jo bėdos vėl pasikartoja ir tai pavirsta užburtu ratu, kuris dažnai stiprėja. Todėl, kad nėra pašalinamos depresiją keliančios priežastys.
Kaip depresiją mato Tipų teorija?
Ne visų tipų ir būsenų žmonės serga depresija. Vienus tipus ši liga kamuoja labai stipriai kitų ji nepaliečia?
Kodėl? Kodėl gamta nevienodai sukūrė žmogų?
Depresija yra viena iš seniausių žmonijos ligų kuri neaplenkė mūsų protėvių, kurie gyveno prieš dabartinį žmogų. Tokie žmonių priešistoriniai tipai kaip homo erektus, homo heidelbergensis, homo helmei kurie gyveno prieš ir prie tarpinio žmogaus nortono tipo (homo neanderthal) turėjo įgimtą depresiją.
Tuometinio prieš istorinio protėvio ką tik susiformavusi psichika negalėjo būti stabili dėl socialinio, techninio ir gyvybės saugumo nestabilumo. Tuo metu nebuvo nei saugi, nei kultūringa, nei suvokianti visuomenė. Agresyvus depresyvus elgesys buvo reikalingas norint išgyventi bendruomenėje. Nei žinios nei asmenybė negalėjo būti visavertė. Stabiliai psichikai pasiekti reikėjo labai aukštos kultūros, kuri buvo galima prie bronsono tipo daugumos.
Žmogus kaip vienintelė gyvūnų rūšis turi psichiką, pas vienus žmones ji nestabili pas kitus ji kintanti, dar pas kitus ji nekintanti. Psichika formuojasi visuomenėje.
Kas sudaro psichika ir kas ji yra?
Žmogus vienintelis turi vaizduotę, kuri yra įvairių kokybių, kurios formuojasi ir yra įgimtos. Vaizduotė turi humorą ir ironiją arba mechanizmą adoruojanti duomenis, kurie nelogiški prieštarauja vieni kitiems ir yra nesuderinami. Taip pat psichika yra nuotaikos ir intelekto stabilizatorius. Priešistorinė vaizduotė turėjo naują bendravimo savybę tai bendravimo patyčias, kurios užima ketvirtadalį grynosios vaizduotės. Neandertalietis matydamas žmogų jį susilpnindavo ar vizualiai modifikuodavo teigiamai ir neigiamai sumenkindavo. Patyčios yra puiki ekstraverto bendravimo savybė leidžianti linksmiau suvokti draugą ir sumenkinti priešą.
Konkrečiai patyčių sutrikimas vaizduotėje yra Depresija. Kuo didesnės patyčios tuo labiau pasikreipia humoras ar ironija. Pats humoro ar ironijos dominavimas sustiprina patyčias.
Depresija turintis žmogus turi didesnį už vidutinį humorą ir stiprias patyčias.
Jei dominuoja vaizduotėje juokas tai žmogus turi klasikinę depresiją, tipų teorijoje ji vadinama pasyviąja depresiją.
Jei vaizduotėje dominuoja ironija tai žmogus turi bipolinę depresiją (maniakinę depresiją), tipų teorijoje ji vadinama aktyviąja depresiją.
Didėjant patyčioms ir humoro ar ironijos dominavimui didėja depresija.
Depresija yra skirstoma į lengvą, vidutinę ir stiprią.
Lengvos formos depresija yra skaitoma visai ne liga, bet žmogaus elgesiu. Pats žmogus turintis tokią formą save skaito sveiku.
Vidutinė depresija yra skaitoma liga. Pats žmogus mato savo problemą. Nors priepuoliai būna ne dažni, bet akivaizdūs.
Stipri depresija yra labai sunki liga kartais prilygstanti stipriai šizofrenijai. Toks žmogus sunkiai kontroliuoja arba išvis nekontroliuoja savo elgesio. Tuomet liga pradeda valdyti žmogų. Patyčių ir humoro lygis būna aukščiausias. Priepuoliai tampa gyvenimo būdu, juos reikia išmokti maskuoti.
Ramzio tipo žmonės platonų visuomenėse turi sunkią depresiją. Kaip pavyzdys sunkio depresijos yra aktorius Rowan‘as Atkinson‘as liaudyje vadinamas ponu Bynu.
Šis aktorius sugeba išnaudoti savo patyčias ir didelį humorą, kaip sportininkas sugeba panaudoti savo ištreniruotų raumenų jėgą.
http://psychcentral.com/images/bipolar_severity.gifsunki mania
vidutinė mania
hipomanija
normali psichika
lengva depresija
vidutinė depresija
sunki depresija
http://psychcentral.com/disorders/bipolar/Kuriant tipų teorija buvo nustatyta žmogaus humoro ir psichikos ryšys. Stabili psichika turi arba mažą, arba vidutinį humoro lygį. Nestabilioje psichikoje, kuri yra sudaryta iš didesnio už vidutinį humorą pradeda dominuoti viena iš humoro savybių t.y. juokas ir ironija. Didesnė už vidutinę psichiką yra nestabili ir neproporcinga humoro pusiausvyra.
Žmogus vienintelis iš visų gyvūnų šioje žemėje turi psichinius sutrikimais. Kiti gyvūnai turi tik tam tikras neurozes formas, kurios yra susijusios tik su nuotaikos ir dėmesio sutrikimais. Nuotaikos sutrikimai nėra psichiniai sutrikimai nors jie sutrikdo elgesį ir sukuria tam tikras intelekto neurozes tokias kaip neadekvati reakcija, padidinta baimė, agresija ar kokios intelekto savybės slopinimas.
Todėl nereikia maišyti dėmesio sutrikimų su depresija, kuri yra sutrikusios pusiausvyros sutrikimas.
Sutrinkant dėmesiui sutrinka nuotaika ir padidėja jautrumas, susirgus depresija padidėja patyčios ir sutrinka vaizduotė pusiausvira. Sunkėjant depresijai pusiausvyra tarp vaizduotės juoko ir vaizduotės ironijos didėja. Depresija paveikia nuotaiką ir žmogaus fiziologiją. Stiprėjant depresijai sutrinka miegas, nuotaika, apetitas t.t. Bet daugiausiai pasikeičia pati asmenybė ir jos bendravimas.
Dabar pažiūrėkime kaip šį visame pasaulyje išplitusį sutrikimą supranta tipų teorija. Jeigu dabartinė psichologija depresiją supranta kaip nuotaikos sutrikimą tai tipų teorija ją supranta kaip vaizduotės sutrikimą. Depresija ir šizofrenija yra vaizduotės sutrikimai pritaikantys prie blogų sąlygų.
Pažvelkime kaip depresijos sunkumo paveikslėlis atrodytų pagal tipų teoriją.
sunki mania – hyper ironija ir labai didelis juokas su hyper patyčiomis
vidutinė mania – labai didelė ironija ir didelis juokas su labai sunkiomis patyčiomis
hipomanija – didelė ironija ir šiek tiek didesnis juokas už vidutinį su didelėmis patyčiomis
normali psichika – mažas juokas lygus mažai ironijai arba vidutinis juokas lygus vidutiniai ironijai.
lengva depresija – didelis juokas ir šiek tiek didesnė ironija už vidutinę su didelėmis patyčiomis
vidutinė depresija – labai didelis juokas ir didelė ironija su labai sunkiomis patyčiomis
sunki depresija - hyper juokas ir labai didelė ironija su hyper patyčiomis
Kaip matome, kad didėjant humoro savybėms ir pakintant jų pusiausvyrai didėja depresija ir patyčios. Todėl žmogus įgauna geresnį prisitaikymą prie blogų psichologinių sąlygų. Didelis humoras kompensuoja prieštaravimus, didelės patyčios padaro žmogų labiau bendraujantį ir geriau apsiginantį.
Bipolinė depresija arba ironijos dominavimo prieš juoką sukuria aktyvią psichiką, o juoko dominavimas sukuria pasyvią psichiką kitaip vadinamą tradicine depresija.
Pasyvios psichikos žmonės priklausomai nuo depresijos laipsnio daug juokiasi, aktyvios psichikos žmonės ironizuoja. Pasyvios psichikos žmonės daro labai dideles nuolaidas ir ignoruoja situaciją, aktyvios psichikos aštrina situaciją.
Pasyvi ir aktyvi psichika yra pagrindas biseksualumo ir homoseksualumo seksualiniai orientacijai. Bet dauguma depresija turinčių žmonių turi tradicinę orientaciją nulemtą biologinės lyties.
Patyčios pasąmonėje kuria kito žmogaus teigiamą ir neigiamą sumenkinimą priklausomai nuo tarp asmeninių santykių su tuo žmogumi. Sumenkinimas vyksta iškraipant žmogaus veidą sukuriant žmogaus vizualinį personažą panašų į šaržo. Vaizduotės patyčios reikalingos pasitikėjimui ir žmogaus stiprumui prieš kitą žmogų sukūrimui.
Didele depresija veikia žmogaus tarp asmeninius santykius žmogus tampa priešiškesnis aplinkiniams žmonėms. Esant labai didelei depresijai nebematomi blogi tipų santykiai. Žmogus nebevengia priešiškos aplinkos, nebijo konfliktų, nevengia bendravimo su blogais tipų ir tarpasmeniniais santykiais. Depresiją turintis žmogus nebijo nesisusipratimų ir pats juos kuria, tai priklauso nuo depresijos aštrumo.
Atsiranda bipolinis valdingumas, ypatingai šio valdingumo forma išryškėja bronsono tipo moteris. Žemesnio intelekto bronsono tipo moteris tampa vadovė, kuri mato kitų žmonių trūkumus, juos ne tik pastebi, bet ir eskaluoja, išnyksta savo pačios trūkumų ir intelekto galimybių vertinimas. Bipolinis pasitikėjimas bronsono tipo moteriai atveria valdžios ir dominavimo galimybes.
Maža bronsono tipo mergaite užgaulioja kitus vaikus, tyčiojasi iš jų, mato jų trūkumus. Todėl grupėje tokia mergaitė turi privalumų, kurių neturi kiti vaikai. Panaudojus regimąsias emocijas ir depresija su patyčiomis galima įbauginti žmones juos paveikti. Savo trūkumų nematymas kuria pasitikėjimo savo jėgomis.
Bipolinė vieno tipo lyderystė tarp moterų padaro bronsono tipą dominuojančių tarp moterų. Depresija tampa ginklu ir privalumu tarp valdžios ir lyderystės dominavimo.
Tipai ir depresija.
Polinkis į depresiją yra paveldimas. Todėl tipai, kurie turi paveldėtą polinkį šizofrenija depresija neserga.
Žmogaus psichika yra labai stabili, todėl norint pereiti į depresiją reikia turėti tam tikras sąlygas.
Iš Septynių genotipų į depresiją polinkį turi tik penki genotipai:
Nortono genotipas
Bronsono genotipas
Ramzio genotipas
Platono genotipas
Darvino genotipo moteriškoji pusė.
Nortono ir ramzio tipui silpna depresija yra įgimta.
Platono ir bronsono tipams depresija pasireiškia prie blogų asmenybės formavimosi sąlygų. Bronsono ir Platono tipams depresija išnyksta, jeigu išnyksta veiksniai sukeliantys depresiją, šių tipų žmonės iš lengvos depresijos pereina į optimizmą.
Platono tipo visuomenėje ramzio tipas turi labai sunkią depresiją, išimtiniais atvejais galima vidutinė depresija. Ramzio visuomenėje galioje tie patys dėsniai. Blogi tipų santykiai galioja, jeigu yra du nesuderinami tipai. Tai matosi humoro šou sferoje. Lietuvoje ramzio tipo įžymybės yra vieni humoristai.
Kodėl tipas, kuris turi blogiausius tipų santykius turi didžiausią juoką arba ironiją?
Kodėl didėjant depresijai didėja tokia vertinama visuomenėje savybė juokas?
Šie klausimai atsako į depresijos ir juoko su ironiją klausimą, taip pat parodo, kad depresija stiprėja blogomis intelekto ir bendravimo sąlygomis. Blogėjant santykiams ir blogėjant susišnekėjimui tarp žmonių didėja depresija.
Žmogus, kuris turi stiprią depresiją esant laikinoms sąlygoms nuo kurių didėja humoras gali patirti psichozes. Psichozes gali įvykti konflikto metu, taip pat, jeigu ekstravertas, labai mažai bendrauja su žmonėmis. Depresijos psichozes gali sukelti vaizduotę veikiantys haliucinogenai, apsinuodijimas vaistais ir maistu, jeigu cheminės medžiagos ilgai veikia centrinę nervų sistemą.
Kitos depresijos formos
Pogimdyvinė depresija yra laikina psichozės būsena, kurią patiria moteris atsiradus įvairiems sunkumams, atsirandantiems po gimdymo. Pogimdyvinė depresija neatsiranda per trumpą laiką tik išryškėja jau sergant vidutine ir sunkia depresija. Gimdanti moteris patiria labai didelius sąrėmių skausmus, patiria ilgalaikę nemigą, susikuriantys fiziologiniai ir psichologiniai sunkumai apsunkina vaizduotės darbą tai didina humorą ir patyčias. Sveikos psichikos moteriai tokie sunkumai nėra didelis išbandymas, psichika greitai su jais tvarkosi, pablogėja nuotaika, atsiranda šiek tiek didesnis humoras, išryškėja silpna nemiga, kuri netrikdo psichikos. Pas sveiką moterį yra labai didelis psichinis vaizduotės rezervas. Turinti vidutinę ir sunkią depresija turinti moteris didėjant sunkumams naudoja humorą ir neigiamą nuotaiką, todėl viršijus psichikos ir dėmesio kompensacinę ribą vaizduotė perdega ir prasideda psichozės procesas. Tokia moteris pradeda blogai elgtis su savo kūnu išnyksta motinystės instinktas, pririšimas prie vaiko, sutrinka ateities planavimas.
Tam, kad tai neįvyktų reikia žinoti moters psichikos būklę, busimoji gimdyvė turi fiziškai, ir psichologiškai ruoštis gimdymui. Moters vyras ir moterį supanti aplinka turi padėti moteriai ir palaikyti ją po gimdymo ir gimdymo metu. Geriausias palaikymas moteriai iš vyro yra meilė jai.
Dar viena depresijos forma yra valgymo sutrikimai. Dažniausiai valgymo sutrikimai anoreksija ir bulimija atsiranda dėl depresijos, bet būna atvejų, kai griežtos dietos, svorio metimo fanatizmas, ilgi ir dažni gydomieji badavimai gali iššaukti depresiją. Noras atrodyti liekniau gali iškreipti vizualinę sistemą ir pažeisti vaizduotę. Todėl anoreksija sergančiam žmogui savo kūno vertinimas sutrinka. Plona mergina mato save kaip nutukusią.
Išvaizdos depresija, kuri dažnai nutinka žmonėms, kurie siekia būti panašūs į animacinius veikėjus ir vaikystėje naudotus žaislus. Gamintojai siekdami didesnių pardavimų sukuria lėles, kurios turi asimetrinius veidus ir idealizuotus neegzistuojančių formų kūnus. Dirbtinai sukurti žaislai veikia vaiko sąmonę, kuri bando siekti tobulybės arba kitaip supanašėti su žaislų personažais. Mergaitės nori barbės veido ir barbės liemens. Netinkamų formų žaislai neigiamai veikia žmogaus psichiką ir tai gali būti viena iš depresijos priežasčių. Žmonės, kurie pasidaro operacijas, kurios sutapatina juos su animaciniais herojais dažniau patiria iš kitų žmonių patyčias ir neigiamas emocijas.
Religinio pobūdžio depresija. Ši depresija yra pavojinga tiems tipams, kurie turi intuicijos elementą, kuris valdo intuicija. Kitaip tariant žmogus, kurio intuicija (cheminė atmintis) yra asmenybės pagrindas negali slopinti intuicijos ir užsiimti idealizmu, subjektyviu idealizmu religija, NSO, sąmokslo teorijomis, kurios turi mistinį neįrodytą pagrindą. Tikintis bronsono tipo žmogus turi depresiją, kuri gali pasireikšti visokiomis formomis religinio fanatizmo ir religiniais absurdais. Toks žmogus dėl religijos gali žaloti savo kūną, fanatiškai maitintis, konfliktuoti su kitais žmonėmis. O psichozės būsenoje matyti haliucinacijas, kurios yra susijusios su jo praktikuojamos religijos idealais.
Kolektyvinio smurto depresija arba mobingas. Dažnai žmonės, kurie turi aktyvią depresija siekdami naudos ir kovodami su savo priešais panaudoja psichologinį smurtą prieš žmones, kuriems pavydi ar tuos kuriems jiems nepatinka ar vedami piktų patyčių kėslais. Aktyvioji depresija gali būti naudojama žmonėms su kuriais yra vidutiniai arba neigiami santykiai. Mobingą gali praktikuoti ir kitų psichinių psichikos sutrikimų ir asmenybės sutrikimų žmonės, bet bipolinis sutrikimas tiesiog idealiai veikia mobingo atveju, nes žmogus turintis depresiją net tarp idealių sąlygų gali sukurti neigiamus reiškinius ir psichologinius sunkumus. Patyčios humoras tiesiog yra idealus ginklas prieš kolektyvinio psichologinio smurto auką. Bronsonų kolektyvuose, kuriuos surenka voltero tipas dažnesni mobingo avėjai. Norint nestiprinti depresijos reikia neužsiimti psichologiniu smurtu darbe, kuris žaloją pačio žmogaus psichika kuris užsiima šiuo reiškiniu ir to žmogaus, kuris yra auka.
Alkoholinė depresija. Elilo alhogolis yra vienas iš stipriausių depresantų, nes jis naikina smegenų neuronus blogina sveikatą ir keičia žmogaus išvaizdą. Dažnai piktnaudžiaujant alkoholiu smunka žmogaus gebėjimai ir intelektas, smunka socialiniai įgūdžiai. Alkoholikai praranda veiklą ir artimus žmones sukuria labai pavojingas sąlygas artimiesiems ir sau. Psichika bando visa tai stabilizuoti bloga nuotaika ir dideliu humoru. Todėl alkoholikai patiria didelius sunkumus dėl alkoholio vartojimo pasekmių dažnai pakelia ranką prieš save dėl nepakeliamos depresijos. Netgi labai mylimi žmonės visuomenėje alkoholinės depresijos palieka mus, vienas iš jų buvo garsus aktorius bronsono tipo Vytautas Šapranauskas.
