Ar pagal teoriją derėtų rečiau bendrauti su žmonėmis, kurie "iššaukia" aukštesnį mano humoro lygį? O tie, su kuriais juokauju mažiau, dažnu atveju yra man tinkamesni ir bendravimas su jais abipusiai "sveikesnis"?
pagrinde pirmenybę ir prioritetą reikia teikti savo "tipo" atstovam ir būtent su jais kurti santykius, draugystes ir t.t. Tipų santykiai - tai pasąmoningam - ne verbaliniame lygmenyje vykstantis asmenybės elementų(kurie bazuojasi kaktinėje žmogaus sriti) kontaktavimas, dialektika. Kai asmenybės elementai sutampa, tada tarp dviejų individų atsiranda taip vadinamas "susikalbėjimas iš pusės žodžio". Tipų santykių suvokimas - tai savotiškas nuovokumas, pamatymas su kuriais asmenims išeina geriau susikalbėti, suvokti viens kitą, bei su kuriais sutampa asmenybės, charakteriai, o su kuriais ne. Tipų santykių suvokime didelį vaidmenį vaidina vizualumas, t.y kuo žmogus vizualesnis tuo jis lengviau pastebi, suvokia ir atskiria savus, nuo ne savų. Taip pat tam įtakos turi ir psichologinis stabilumas, t.y kada pas paskyrą individą psichikoje vyrauja stipri depresija ar šizofrenija, tuomet jis gali pradėti įgnoruoti estinčius nesusikalbėjims ir stengtis "blogą situaciją" gesinti humorų, juokavimų ir taip prisitaikyti prie aplinkos.
platono tipo asmenis turintis optimizmo ar depresijos psichologinius rėžimus, tipų santykių nesuvokia, t.y. neatskiria savu, nuo ne savu tipų. Tačiau reikia paminėti, kas platonai-optimistai, nors ir nesuvokia tipų, tačiau instinktyviai, pasąmoningai jaučia priešiškumą ramzio tipo asmenims dėl egzistuojančių neigiamų tipų santykių, užtat jie niekuomet nesuvoks ramzių teigiamai ir visuomet bus neigiamai ar priešiškai prieš juo nusiteikę. Platonai-depresyvieji jau nebejaučia tokio priešiškumo ir "nemato pavojaus" bendraudami su ramzio tipo asmenimis, nesusikalbėjimas ir priešiškumas gali "išlįsti" vėliau, kuomet bendraujant tarp tokių individų atsiras konfliktas ir pnš.
Labiausiai humorų paremtais santykiais domisi ir juos kuria depresyvus ar šizofreniją turintys asmenys. Tokie žmonės dažniausiai pradeda itin domėtis humorų, juokavimais, sarkazmų, patyčiom ir t.t. Jie geriau suvokia su humorų susijusius reiškinius ir moka juos generoti t.y šaipytis , ironizuoti, tyčiotis ir t.t
