Alfonso Gabrielio Capone vizitinė kortelė jį pristatė kaip prekiautoją naudotais baldais. Tačiau pasaulis jį žino kaip nusikaltėlį, kurį žiniasklaida pavertė žvaigžde. Dosnus, galingas, o kartais žiaurus žmogus tapo Amerikos gangsterio simboliu.
Al Capone gimė 1899 metais Brukline, Niujorke, imigrantų iš Italijos šeimoje. Jau paauglystės laikotarpiu pažino nusikalstamas gaujas iš vidaus – buvo įstojęs į dvi iš jų. Būdamas 18 metų įžeidė Franko Gallucio seserį, ir brolis, gindamas jos garbę, muštynių metu išsitraukė peilį ir perrėžė Al veidą. Nuo tada jį lydėjo Randaveidžio pravardė.
Nors nusikaltimai Capone lydėjo nuo jaunų dienų, tačiau savo, kaip gangsterio vardą jis užsitarnavo Čikagoje, kur 1919 metais buvo išsiųstas dėl kivirčų su priešiška nusikaltėlių grupuote.
jenny wakeman via Compfight cc
Kartu su žmona ir sūnumi apsigyvenęs Čikagoje, Al jau po trijų metų buvo antrasis pagal rangą, atsakingas už Čikagos azartinius lošimus, alkoholį ir prostituciją. Šią poziciją jis užėmė savo darbdavio Džonio Torio dėka. Torio pastebėjo Capone sugebėjimus kuomet šis įsidarbino kareiviu jo koviniame būryje. Po kelerių metų buvo pasikėsinta į Torio gyvybę, todėl sužeistas bosas grįžo į Italiją, palikdamas Čikagos grupuotei vadovauti Capone. Nelegalus verslas atnešė krūvas pinigų ir iš niekam nežinomo nusikaltėlio Al tapo pagarsėjusiu gangsteriu. Kai kurių šaltinių teigimu Capone metinės įplaukos siekė šimtą milijonų dolerių.
Turtingas gangsteris buvo ir dosnus, o galbūt tiesiog labai gudrus. Capone atidarė nemokamą sriubos valgyklą žmonėms, kurie neteko darbo Didžiosios depresijos metu. Taip jis reabilitavo savo prastėjantį įvaizdį tarp dirbančiosios klasės žmonių. Tai buvo pirmoji tokia valgykla JAV, tiekianti nemokamą maistą tris kartus per dieną. Taip pat jis buvo populiarus tarp skurstančių žmonių, išsigelbėjančių vartojant alkoholį – Capone jiems tiekė alkoholį, nors šis buvo uždraustas.
Galbūt Capone taip būtų nugyvenęs visą savo gyvenimą, jei ne tyrėjų grupė „Neliečiamieji“, kuriems pagaliau pavyko kultinį gangsterį pasodinti už grotų dėl mokesčių vengimo. Nelaisvėje jis praleido dešimtmetį, kruopščiai saugomas ir neturėdamas jokių ryšių su išoriniu pasauliu. Taip nusikaltėlio imperija ėmė byrėti.
Būnant kalėjime Capone pasirodė pirmieji silpnaprotystės požymiai. Buvo manoma, kad tai – sifilio pasekmė. Gangsteriui vaidendavosi Švento Valentino dienos skerdynių aukos vaiduoklis – nors įrodymų nebuvo, tačiau jų organizatoriumi buvo laikomas būtent Capone su savo žudikų grupe. Paskutinius nelaisvės metus jis praleido kalėjimo ligoninėje, o išėjus į laisvę sveikata nepasitaisė. Capone dažnai sapnuodavo košmarus ir šaukdavo per miegus. Tapo aišku, kad būdamas tokios būklės Al nebegali užsiimti įprasta veikla.
1947 metais Capone patyrė paralyžiaus priepuolį, o po trijų dienų mirė nuo plaučių uždegimo.
Kartu ir gerbiamas, ir nekenčiamas gangsteris daug kartų atgijo knygose ir kino juostose. Jo, kaip šaltakraujo žudiko ir vieno garsiausių banditų įvaizdis nepamirštamas iki šiol.
http://www.gyviau.lt/asmenybes/al-capone-zmogus-vertas-simto-milijonu/
