http://time.com/3104938/depression-comedy-connection/http://www.realhealthmag.com/articles/robin_williams_links_humor_depression_382_26040.shtmlAktoriaus Robino Williamso mirtis atgaivino diskusijas – kodėl žmonės, kuriuos daugelis laiko pakilios nuotaikos, sugebančiais visus pralinksminti, iš tiesų neretu atveju kenčia nuo gilios depresijos. Ar iš tiesų yra ryšys tarp humoro ir depresijos – rašoma time.com.
Robinas Williamsas (2006 m.)
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Robinas Williamsas (2006 m.)
Kaip skelbiama portale, iki šiol šios temos psichologijos tyrėjai nėra detaliai analizavę. Vieną iš tyrimų atliko Niujorko psichologas Samuelis Janusas, kuris tyrė humoro ir tragedijos sąsajas žydų bendruomenėje. 1978 metais jo paskelbtos išvados skelbė: „Žydų humoras gimė iš depresijos ir atskirties nuo bendros kultūros“. Jo teigimu, šis tyrimas paliudijo, kad komedija yra gynybinis mechanizmas į išorinę agresiją.
Šį tyrimą jis darė daugiau kaip 10 metų ir teigė, kad daugelis apklaustų komikų vaikystėje buvo patyrę reikšmingas traumas, neretam jų prireikė psichologų pagalbos.
Leidiniui „Slate“ „Laugh Factory“ savininkė Jamie Masada sakė, kad „80 proc. komikų atkeliauja iš tragiškų vietų“. Ši įmonė savo komikams siūlo terapijos programą. „Jie negauna pakankamai meilės. Jie turi įveikti savo problemas bandydami prajuokinti kitus“, – sakė J.Masada.
Jie negauna pakankamai meilės. Jie turi įveikti savo problemas bandydami prajuokinti kitus
Oksfordo universitetas šiais metais publikavo tyrimo, kurio metu apklausė 523 komikus, rezultatus. Šio tyrimo autorius
Gordonas Claridge BBC teigė, kad „kūrybiniais elementai, kurių reikia sukurti humorą, yra itin panašūs į kognityvinį žmonių, kenčiančių nuo psichozės – šizofrenijos ir maniakinės depresijos – aspektą“. Jis teigė, kad kai kurie komikai humorą naudoja kaip savęs gydymo priemones.
Tiesa, su tokia nuomone sutinka ne visi. Kolorado universiteto profesorius psichologas Peteris McGraw teigė, kad, atvirkščiai, šou verslo pasaulyje sėkmę pasiekę žmonės turi būti itin susitelkę, nes čia yra daug konkurencijos.
„Daug žmonių turi savo vidinius demonus. Žmonės auditorijoje gali būti alkoholikai, gali būti išsiskyrę, tačiau jie nepatenka į akiratį. Mūsų tyrimas parodė, kad kai žmonės bando būti juokingi, jie atrodo labiau kankinami rūpesčių, nei iš tiesų yra“, – sakė jis.
Šio dar nepublikuoto tyrimo metu buvo stengiamasi atskleisti, kaip humoras pakeičia mūsų supratimą apie žmogų. Tyrėjai atrinko komikų ir su šia specialybe nieko bendra neturinčių žmonių grupes ir paprašė parašyti juokingą ar įdomią istoriją. Tuomet kita grupė skaitė šias istorijas ir dalinosi savo įspūdžiais apie jų autorius. Tie, kurie parašė juokingas istorjas, daugeliui atrodė kaip labiau rūpesčių kamuojami žmonės. „Humoras paliečia egzistuojančius tabu. Jis kalba apie tai, kas yra negerai. Turi elgtis kiek kvailokai, norėdamas pateikti informaciją, kuri verčia žmones juoktis“, – teigė jis.
Skaitykite daugiau:
http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/sveikata/ar-is-tiesu-humoras-ir-depresija-tarpusavyje-susije-541-446685#ixzz3CzRsB9zI
