Prisiminiau kai ką iš Monteskje veikalo. Iš užrašų:
"DEMOKRATIJOS PRINCIPŲ NUOSMUKIS:
Kai prarandama lygybės dvasia
Kai norima lygiuotis į tą, kurį patys išrinko valdovu: liaudis nori atlikti valdytojų pareigas
Kai valdžia, nenorėdama, kad liaudis pastebėtų jų gobšumą, nuolaidžiauja tautos godumui
Kai pardavinėjami balsai
Reikia vengti nelygybės dvasios, kuri veda į aristokratinį valdymą ar vienvaldystę..
Tikrosios lygybės dvasia – ne kai visi lygūs, o kai žmogus paklūsta sau lygiems ir valdo sau lygius, nesiekia, kad nebūtų aukštesnių, siekia, kad jie būtų lygūs. Iš prigimties žmonės yra lygūs, visuomenė atima iš jų lygybę, kurią galima susigrąžinti įstatymais. PILIEČIAI LYGŪS KAIP PILIEČIAI NE KAIP VALDOVAS"
"laisvė – tai galimybė daryti tai, ko reikia norėti, ir nebūti verčiamam daryti tai, ko nereikia norėti. Laisvė – teisė daryti viską, ką leidžia įstatymai ( jei pilietis galėtų daryti tai, kas yra draudžiama, jis nebūtų laisvas, nes tą patį galėtų daryti kiti)"