Apie kokią patyčių prevenciją galim kalbėti, jei net patys mokytojai kursto tas patyčias? Atsimenu, pradinėj mokykloj buvo bendraklasis iš skurdžios šeimos, prastai besimokantis ir t.t. Tai mokytoja (bronsono tipo) pastatydavo jį prieš klasę ir liepdavo skaityti iš knygos, ko šis nesugebėdavo padaryti. Arba klausia: "Tu įdegęs, ar purvinas?" ats.: "Įdegęs." "Patikrinsim,", sako. Ir pradeda trinti ranką sudrėkintu popierium, kuris lieka rudas, o ranka balta. Ir taip prieš visą klasę. Ir dar daaaug panašių "juokelių" su ta mokytoja ir ne tik ja, būdavo.
Arba pasakojimas iš tėčio vaikystės, kurį visai netyčiom papasakojo močiutė per giminės susitikimą: tėtis per pietus nenorėjo valgyti prastos kokybės guliašo, todėl susidėjo jį į šortų kišenes. Pamačiusi tai, auklėtoja numovė jam kelnes, paguldė ant kelių ir liepė visiems grupės vaikams iš eilės trenkti jam per užpakalį. Įdomiausia, kad pats tėtis prisimena tik tiek, kad auklėtoja supyko, ar kažkokią švelnesnę bausmę, bet įtariu, kad įspaudą psichikoj tai paliko neblogą.