Eskimai yra žaliavalgiai kerta žalią mėsą ir valgo visus organus, net žarnas odą ir kanopas. maitinasi jie net oda. mėsa pas juos anksčiausios kokybės. Pati prasčiausia mėsa yra virta ir kepta kiauliena. Aišku viskas dar priklausonuo gyvenimo būdo, jeigu daug judi tai mėsos toksinai greitai pasišalina. Manau eskimų gyvenimas yra trumpas, žmonės neturi didelių intelektinių gabumų. Kiek žinau iš sabalų kailių prekiautojų vidutinis jų gyvenimo amžius apie 40 metų. Žmonės neatsparūs alkoholiu, bet dabar labai prasigėrę.
Kas būtų, jeigu valgytume vien mėsą?
„Visų pirma, rizikuotumėte susirgti skorbutu – kaip koks piratas, - perspėja Ajovos valstijos universiteto mitybos biochemikas Donaldas Beitzas. – Keptoje ar virtoje mėsoje labai mažai vitamino C. Be jo jus išbertų, pradėtų irti jūsų dantenos, ką ir kalbėti apie klaikų kvapą iš burnos. Maža to, kadangi mėsoje stinga skaidulų, užkietėtų viduriai. Suma sumarum, sveikas nebūtumėt, o ir jaustumėtės prastai“.
Tačiau kai kurios žmonių grupės (pvz., eskimai) valgo tik mėsą ir tai daro ne vieną tūkstantmetį. Kaip jiems pavyksta išsisukti nuo skorbuto, puvėkų ir jų dvoko burnoje, vidurių užkietėjimo?
Tai tiesa. Eskimų racioną sudaro išskirtinai vien tik mėsa, na, gal dar kiek žuvies. Bet kuriuo atveju, jų maistas – išskirtinai gyvūninės kilmės. Tyrimų rezultatai byloja, kad šiaurės tautos valgo įvairią mėsą – ruonieną, banginieną, elnieną, žuvį. Labai retai tenka (o dažniausiai išvis netenka) paragauti daržovių, vaisių, grūdų produktų – augalinės kilmės maisto. Ir šitaip jie gyvena nuo neatmenamų laikų.
„Jų sėkmės paslaptis paprasta – jie valgo praktiškai visus medžioklės laimikio organus, - aiškina McGill universiteto (Monrealis, Kanada) mitybos ir aplinkos specialistė Harriet Kuhnlein. – Labai svarbus momentas – jie dažnai mėsą valgo žalią. Žalioje mėsoje yra vitamino C, kuris prapuola mėsą išvirus ar iškepus. Taip pat jie valgo odą, kanopas ir kaulus, kuriuose yra skaidulų. O vietoje žalumynų eskimai šlamščia elnių vidurius ir kitus vidaus organus“.
„Istoriniai duomenys byloja, kad eskimų tautos kažkokių ypatingų sveikatos problemų niekad neturėjo, - pastebi mokslininkė. – Jie beveik niekada nemiršta nuo širdies ligų“.
http://mokslas.delfi.lt/mokslas/kas-butu-jeigu-valgytume-vien-mesa.d?id=62136051#ixzz2eHRh84uMKiauliena ir žaliavalgystės pasekmės
http://discovermagazine.com/2012/jun/03-hidden-epidemic-tapeworms-in-the-brain#.UiwhJ3-NAXUTrichinellosis
Jautiena ir žaliavalgystė
Eskimai naudoja mėsą kuri neturi tokių parazitų.
Mėsėdžių žarnynas ir virškinimo sistema pritaikyta prie šių parazitų sunaikinimo.
Rekomenduojama cholesterolio paros norma iki 300mg
Pienas, 3,5% riebumo 14 mg
Pienas, 3,2% riebumo 13 mg
Pienas, 2,5% riebumo 10 mg
Pienas, 1,0% riebumo 5 mg
Liesas pienas 3 mg
Motinos pienas 25 mg
Ožkos pienas 11 mg
Lieso pieno milteliai 20 mg
Nenugriebto pieno milteliai 97 mg
Kondensuotas pienas be cukraus 24,8 mg
Kondensuotas pienas su cukrumi 34 mg
Grietinėlė, 35% riebumo 109 mg
Grietinėlė, 20% riebumo 50 mg
Grietinėlė, 10% riebumo 35 mg
Grietinėlės milteliai 130 mg
Grietinė, 30% riebumo 106 mg
Grietinė, 25% riebumo 81,5 mg
Kefyras, 3,2% riebumo 10 mg
Kefyras, 2,5% riebumo 10 mg
Rūgpienis, 3,2% riebumo 10 mg
Rūgpienis, 2,5% riebumo 10 mg
Pasukos 4 mg
Išrūgos 2 mg
Varškė, 18% riebumo 60 mg
Varškė, 9% riebumo 37 mg
Varškė, 5% riebumo 17 mg
Liesa varškė 2 mg
Varškės sūris, 22% riebumo 90 mg
Varškės sūris, 13% riebumo 53 mg
Liesas varškės sūris 3 mg
Sūris “Nemunas” 100 mg
Šėtos sūris 100 mg
Sūris”Camembert” 73 mg
Sūris”Emmental” 92 mg
Sūris”Parmesan” 79 mg
Pieniniai ledai 14 mg
Grietininiai ledai 10 mg
Plombyras 50 mg
Kiaušiniai 438 mg
Kiaušinių baltymas 0 mg
Kiaušinių trynys 1636 mg
Kiaušinių milteliai 1900 mg
Jautienos filė 59 mg
Jautienos nugarinė, I rūš. 80 mg
Jautienos kumpis, I rūš. 70 mg
Jautienos mentė, vienarūšė jautiena 100 mg
Jaučių liežuviai 80 mg
Veršienos nugarinė 62 mg
Veršių kepenys 300 mg
Kiauliena, neriebi 57 mg
Kiaulienos nugarinė su kaulu 69 mg
Kiaulienos sprandinė 66 mg
Kiaulienos mentė 80 mg
Kiauliena, pusriebė 68 mg
Kiaulienos šoninė, kiauliena, riebi 75 mg
Kiaulienos faršas 71 mg
Kiaulių kojos 60 mg
Kiaulių kepenys 340 mg
Kiaulių liežuviai 101 mg
Kiaulių smegenys 2500 mg
Kiaulių žarnos 95 mg
Aviena 78 mg
Avienos kumpis 78 mg
Triušiena 65 mg
Viščiukai 81 mg
Viščiukų krūtinėlės be odos 59 mg
Viščiukų šlaunelės 84 mg
Viščiukų šlaunelės be odos 84 mg
Viščiukų sparneliai 77 mg
Viščiukų oda 135 mg
Viščiukų kepenėlės 380 mg
Viščiukų skrandeliai 130 mg
Viščiukų širdys 170 mg
Vištiena 81 mg
Antiena 105 mg
Žąsiena 72 mg
Žąsų krūtinėlės 72 mg
Kalakutiena 55 mg
Kalakutų krūtinėlės be odos 65 mg
Kalakutų šlaunelės 81 mg
Kalakutų šlaunelės be odos 81 mg
Stirnienos kumpis 78 mg
Elnienos kumpis 78 mg
Daktariška dešra 97 mg
Kauno saliamis, parūkytas 124 mg
Kiaulienos sardelės 53 mg
Lietuviška dešra 105 mg
Panerio dešra 58 mg
Pieniškos dešrelės 58 mg
Servelatas, rūkytas 92 mg
Servelatas, virtas-rūkytas 76 mg
Marinuota Atlanto silkė 71 mg
Sūdyta Atlanto silkė 70 mg
Ikrai 588 mg
Jūrų lydeka 50 mg
Karpis 70 mg
Krevetės 152 mg
Lašiša 70 mg
Lydeka 59 mg
Menkė 43 mg
Menkės filė 50 mg
Moliuskas 50 mg
Otas 50 mg
Plekšnė 60 mg
Skumbrė 62 mg
Skumbrė, konservuota pomidorų padaže 75 mg
Šprotai aliejuje 52 mg
Tunas 70 mg
Ungurys 164 mg
Rūkytas ungurys 140 mg
Margasis upėtakis 56 mg
Sviestas 82,5 % riebumo 250 mg
Sviestas, 72% riebumo 220 mg
Lašiniai 99 mg
Rūkyti lašiniai 90 mg
Lydyti kiauliniai taukai 90 mg
Mėsa labai žavėtis nereikėtų, ją reikia naudoti tik virtą.
Kas nutinka, kai sutrinka organizmo pH
7
Publikuota: 2012 birželio 2d. 07:00
Medikai ir mokslininkai vis garsiau kalba apie tai, kad organizmo senėjimą spartina ir įvairias ligas skatina sutrikusi organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Kas tas organizmo pH, kodėl jis išsiderina ir ką daryti, kad būtų atkurta rūgščių ir šarmų pusiausvyra organizme?
Organizmo pH nustatymas>
Fotolia nuotr. / Organizmo pH nustatymas
Žmogaus organizmo medžiagų apykaita vyksta taip, kad būtų išlaikyta normali rūgščių ir šarmų pusiausvyra, kurią atspindi kraujo pH. Kad organizmas būtų sveikas, kūno skysčių pH turi būti 7,365, t. y. šarminis. Kraujo šarmingumą apibūdinančio rodiklio leistinas svyravimo intervalas yra labai siauras: nuo 7,3 iki 7,45. Netgi nežymus nukrypimas nuo šių reikšmių pablogina sveikatą, o kraujo rūgštingumui padidėjus iki 6,8, žmogus gali netekti sąmonės ir net numirti. Nežymiai pakitus organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrai, pasekmės pajuntamos ne iš karto, bet ilgainiui gali atsirasti įvairių negalavimų, kurių priežasčių dažnai neranda net medikai.
Negalavimų priežastis – lėtinė acidozė
Dėl netinkamos mitybos, judėjimo stokos ir didelio užterštumo šiuolaikinį žmogų dažniausiai kamuoja padidėjęs organizmo rūgštingumas, dar vadinamas lėtine acidoze. Kai rūgščių kiekis organizme labai padidėja, inkstai nesugeba jų pašalinti, todėl rūgštinės atliekos lieka kraujyje. Ilgainiui skystų atliekų perteklių organizmas paverčia kietomis sankaupomis. Sukietėjusios rūgštinės atliekos ima kauptis įvairiuose audiniuose, dažniausiai riebaliniame sluoksnyje. Tai paaiškina, kodėl sutrikus rūgščių ir šarmų pusiausvyrai didėja riebalų sankaupos, auga svoris, formuojasi celiulitas. Cholesterolis, inkstų ir tulžies akmenys, sulfatai ir fosfatai – tai taip pat sukietėjusios rūgštinės atliekos.
Padidėjus organizmo rūgštingumui, ima trūkti energijos, pradeda varginti bendras silpnumas, sumažėja darbingumas ir lytinis potraukis, šąla rankos ir kojos, vargina galvos ir nugaros skausmai. Net nedidelis kraujo pH pakitimas neigiamai veikia kaulus. Nežymiai padidėjus organizmo rūgštingumui, keičiasi kalcio apykaita: organizmas dvigubai daugiau jo pasisavina iš kaulų, todėl pradeda vystytis osteoporozė. Dėl kalcio stokos ima slinkti plaukai, skilinėja nagai, išsausėja oda. Kai organizmas yra surūgštėjęs ilgą laiką, prasideda rimtesnės bėdos: vystosi širdies ligos, diabetas ir artritas, inkstuose ir tulžyje formuojasi akmenys.
Su rūgščių pertekliumi nuolat kovojantis organizmas ilgainiui nusilpsta ir tampa neatsparus parazitams, grybeliams, bakterijoms ir virusinėms infekcijoms. Įvairios alergijos, kurios vargina vis daugiau žmonių, – taip pat padidėjusio organizmo rūgštingumo pasekmė.
Ankstyvieji organizmo rūgštėjimo požymiai
• Energijos stoka.
• Nepaaiškinamas nerimas.
• Šaltos rankos ir pėdos.
• Galvos svaigimas.
• Raumenų skausmai.
• Sąnarių skausmai.
• Alergija maistui.
• Spuoguota veido oda.
• Padidėjęs jautrumas kvapams.
• Hiperaktyvumas.
• Panikos priepuoliai.
• Stiprūs skausmai prieš menstruacijas ir per jas.
• Prasta nuotaika.
• Sumažėjęs lytinis potraukis.
• Rėmuo.
• Viduriavimas.
• Vidurių užkietėjimas.
• Aštrus šlapimo kvapas.
• Švelnūs galvos skausmai.
• Nereguliarus širdies ritmas.
• Baltos apnašos ant liežuvio.
• Sunku atsikelti rytais.
• Metalo skonis burnoje.
Kalta netinkama mityba ir sėslus gyvenimo būdas
Pirma ir svarbiausia priežastis, dėl kurios atsiranda lėtinė acidozė, yra nesubalansuota mityba. Šiuolaikinėje mityboje vyrauja organizmą rūgštinantis baltyminis maistas (skylant baltymams, organizme kaupiasi sieros ir fosforo turinčios rūgštys). Tai mėsa ir jos gaminiai, žuvis ir jūros gėrybės, pieno produktai, miltiniai gaminiai, kiaušiniai, saldumynai, įvairūs gazuoti gėrimai, kava, alkoholis ir kt. Šarminių produktų sąrašas daug kuklesnis: švieži vaisiai, daržovės, negazuotas mineralinis vanduo.
Rūgščių perteklių sukelia ir pakitusi medžiagų apykaita laikantis dietos arba badaujant. Suaktyvėjus riebalinių sankaupų skaidymui, susidaro rūgštūs medžiagų apykaitos produktai, kurių organizmas nespėja neutralizuoti.
Organizmo pH tiesiogiai veikia ir mūsų gyvenimo būdas. Mažai judėdami, retai būdami gryname ore, negauname pakankamai deguonies, o deguonis padeda šalinti rūgščių perteklių iš organizmo. Tiesa, per didelis fizinis krūvis taip pat negerai. Intensyviai sportuojant, organizme kaupiasi pieno rūgštis. Prakaituojant netenkama daug skysčių, su jais pasišalina rūgštis neutralizuojantys šarminiai mineralai.
Rūgštys organizme taip pat kaupiasi sergant lėtinėmis ligomis: podagra, cukriniu diabetu, vėžiu.
Kaip atkurti šarmų ir rūgščių pusiausvyrą
Pirmasis žingsnis – sveika ir subalansuota mityba. Išvengsite lėtinio organizmo rūgštėjimo, jei 20 proc. jūsų dienos raciono sudarys rūgštinantys ir 80 proc. šarminantys maisto produktai. Valgykite kuo daugiau vaisių ir daržovių. Juose labai daug šarminių medžiagų – kalio ir kalcio. Norint išlaikyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme, suvalgius 100 g mėsos, būtina suvalgyti apie 300 g daržovių arba vaisių. Atkreipkite dėmesį, kad rūgštūs produktai nebūtinai yra rūgštinantys, priešingai – dauguma rūgštaus skonio vaisių veikia šarminamai, pavyzdžiui, citrinos, apelsinai, kiviai. Termiškai apdoroti vaisiai ir daržovės praranda šarminančias savybės, todėl juos geriausiai valgyti šviežius.
Kitas svarbus veiksnys, norint išvengti lėtinės acidozės, – judėjimas. Mankštindamiesi, energingai vaikščiodami arba bėgiodami suprakaituojame, o su prakaitu pasišalina ir rūgščių perteklius. Panašiai veikia ir tempimo pratimai: padeda pašalinti rūgštis iš raumenų ir sąnarių.
Normalizuoti organizmo pH galima atliekant kvėpavimo pratimus. Giliai ir lėtai kvėpuojant į organizmą patenka daugiau deguonies, o deguonis paspartina rūgščių šalinimą.
Per dieną būtinai išgerkite bent 2 l vandens, nelaukite, kol pajusite troškulį. Angliarūgšte prisotintas mineralinis vanduo netinka, nes jis rūgština organizmą. Šarminančių savybių turi jonizuotas vanduo – jis gaunamas paveikus vandenį elektros srove. Informacijos apie vandens jonizatorius galite rasti internete.
Sumažinti rūgščių kiekį organizme padeda ir šarminantys maisto papildai, tačiau jie veiksmingi tik tuo atveju, jei nepiktnaudžiaujama rūgštinančiais maisto produktais.
Beje, organizmą šarmina ir tyros mintys, meilė, dvasinė ramybė, harmonija, gebėjimas atsipalaiduoti.
Kaip pamatuoti organizmo pH
Kraujo pH gali būti nustatytas tik medicinos įstaigose. Seilių arba šlapimo pH galima išmatuoti ir namų sąlygomis, bet tam reikalingi specialūs pH testai, kurių galima įsigyti tik užsienio interneto svetainėse.
Kūno skysčių pH nustatyti naudojamos testo juostelės (lakmuso popierėliai). Suvilgius popierėlį seilėmis arba šlapimu, pasikeičia jo spalva. Palyginus popierėlio spalvą su šalia pridėta spalvų palete, kurioje kiekviena spalva atitinka tam tikrą pH reikšmę, nesunkiai nustatoma skysčių šarmų ir rūgščių pusiausvyra. Normalus šlapimo pH yra silpnai rūgštus. Rytais jis svyruoja nuo 6,0 iki 6,4, vakarais nuo 6,5 iki 7,0, vidurkis – apie 6,4–6,5. Sveiko žmogaus seilių pH svyruoja nuo 7,1 iki 7,5. Seilių pH geriausiai matuoti 10–12 val., po valgio praėjus bent dviem valandoms.
Verta žinoti
• „pH“ – tai matas, parodantis tirpalo rūgštingumą ar šarmingumą. „pH“ reikšmė gali būti nuo 0 iki 14. Neutralaus tirpalo pH=7, rūgštinio tirpalo – pH<7, šarminio tirpalo pH>7.
• Šviežiai distiliuoto arba hermetiškai laikomo vandens pH lygus 7. Tačiau atvirame ore distiliuotas vanduo sugeria ore esantį anglies dvideginį ir jo pH iškart sumažėja iki 5,5.
• Įvairių organų ir kūno skysčių pH yra skirtingas: skrandžio – 1,5, odos – 4,7, seilių – 7,1, kasos sulčių – 8,8.
Šarminantys produktai
10.0 Jonizuotas vanduo, švieži špinatai, švieži brokoliai, artišokai, kopūstai, salierai, žiediniai kopūstai, morkos, agurkai, jūros dumbliai, svogūnai, šparagai, citrinos.
9.0 Alyvuogių aliejus, žolelių ir žalioji arbata, salotos, šviežios cukinijos, žalieji žirneliai, daiginti grūdai, baklažanai, šparaginės pupelės, burokėliai, kriaušės, melionai, kiviai, vynuogės, mangai, figos, datulės.
8.0 Obuoliai, avokadai, pomidorai, ropės, migdolai, grybai, laukiniai ryžiai, alyvuogės, sojų pupelės, paprikos, ridikai, rabarbarai, ananasai, vyšnios, braškės, abrikosai, persikai, apelsinai, greipfrutai, bananai.
Neutralūs produktai
7.0 Vandentiekio vanduo, sviestas, šviežia grietinėlė, šviežias karvės pienas, nesūdytas margarinas, aliejus (išskyrus alyvuogių aliejų).
Rūgštinantys produktai
6.0 Ožkų pienas, jogurtas, vaisių sultys, virti špinatai, daugelis grūdų, sojų pienas, kokosų riešutai, kiaušiniai, žuvis, pupos, slyvos, ruginė duona, rudieji ryžiai, miežiai, kakava, ryžių ir migdolų pienas, daigintų kviečių duona, avižos, kepenys, lašiša, tunas.
5.0 Vištiena, kalakutiena, virtos pupos, alus, cukrus, konservuoti vaisiai, baltieji ryžiai, lęšiai, bulvės, sūdytas sviestas, majonezas, medus, minkšti sūriai.
4.0 Kava, balta duona, žemės riešutai, pistacijos, jautiena, spanguolės, džiovintos slyvos, saldintos vaisių sultys, kviečiai, pomidorų padažas, pasukos, garstyčios, spraginti kukurūzai, didžioji dalis riešutų, baltasis cukrus, kieti sūriai.
3.0 Kiauliena, vynas ir kiti alkoholiniai gėrimai, pyragaičiai, juodoji arbata, makaronai, marinuotos ir raugintos daržovės, šokoladas, actas, dirbtiniai saldikliai, keptas maistas.
Skaitykite daugiau:
http://www.15min.lt/ji24/straipsnis/sielai-ir-kunui/gyvenkite-sveikai/kas-nutinka-kai-sutrinka-organizmo-ph-561-223406#ixzz2eHkslWnrKepta riebi mėsa, miltai, visokie E coca cola tai kelias į ligų pasaulį
Gėrimas buvo sukurtas kaip vaistas, tačiau vis dažniau girdime kalbas, jog „Cola“ - nuodas. Mokslininkai teigia, jog „Coca – cola“, patenkanti į organizmą su maistu sumažina tokių naudingų medžiagų kaip kalcio, magnio, vitamino A ir B pasisavinimą.
„Cola“ silpnina kaulus. Tuo įsitikinti galima vienu paprastu bandymu, daromu net mokyklose. Į colos stiklinę įdėtas vištos kauliukas tampa lankstus kaip guminis.
Visur reikalingas saikas ir įvairovė, net ir su sveiku gyvenimu galime sau pasidaryti galą jeigu yra užmirštamas saiko jausmas.
[youtube]http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=-8r6P0HiPwU[/youtube]
Depresyvaus bronsono humoras.