Autorius Tema: Alberto Einšteino sunus paveldejo motinos ar tėvo genotipa?  (Skaityta 5609 kartus)

Neprisijungęs Leotaurus

  • Administrator
  • Forumo siela
  • *****
  • Įrašai: 3505
  • Lytis: Vyras
  • Darvinas
    • Žiūrėti profilį
    • Tipų teorija
Alberto Einšteino sunus paveldejo motinos ar tėvo genotipa?
« Įrašytas: Lapkričio 28, 2013, 01:03:11 pm »

Greičiausiai Eduardas Einsteinas šizofrenija susirgo pastovaus lyginimo su tėvu ir norėjimo tapti genijumi. 


Eduardas Einsteinas darvino tipo.


Albertas Einšteinas ?



Su darvino tipo kolegomis fizikais.



Mano tėvas darvino tipo taip pat buvo fizikas turėjęs idealistines pažiūras. Pamenu vaikystėje jis man išspręsdavo uždavinius kitais metodais negu reikalaudavo standartas. Mokytojai ilgai žiūrėdavo ir sakydavo, kad išspręsta gerai. Nors sprendimas būdavo padarytas iš kito galo ar dvigubai trumpesnis. Dėja tėvui galiojo idealizmo dėsniai, jis buvo užkietėjęs tautininkas.
Jis buvo kilęs iš ultradešiniųjų šeimos. Mano mama taip pat idealistė linkolnė.



Senatvėje Albertas Enšteinas tapo šou žvaigžde ir dideliu humoristu.
Didžiausių Europos ir Amerikos laikraščių antraštės tą dieną rėkte rėkė apie mokslo revoliuciją ir reliatyvumo teorijos kūrėjo triumfą. Kabinetinis mokslininkas vienu akimirksniu virto kultine figūra. Kažkuria prasme A. Einšteinas ėmė panėšėti į pop-kultūros dievaičius - o kur jau kur, bet pop-kultūroje mokslininkams nebuvo vietos. Ir šia prasme žydų kilmės vokiečių fizikas taip ir liko vienišius. Tačiau to negalima pasakyti apie jo gyvenimą.

http://www.delfi.lt/gyvenimas/istorijos/alberto-einsteino-moterys.d?id=58780107#ixzz2lwLQDCbb



« Paskutinį kartą keitė: Lapkričio 28, 2013, 01:46:58 pm sukūrė Leotaurus »

Neprisijungęs Greddy

  • Pilnavertis narys
  • ***
  • Įrašai: 244
  • Volteras
    • Žiūrėti profilį
Ats: Alberto Einšteino sunus paveldejo motinos ar tėvo genotipa?
« Atsakymas #1 Įrašytas: Lapkričio 28, 2013, 05:23:53 pm »
Aha, dabar visai nepanašu į volterą.. Tikrai, gali būt, kad darvinas.

P.s. labai stipriai abejoju, kad volterui tarp darvinų galėtų būti gera psichologinė aplinka ir vystymosi sąlygos.

Neprisijungęs filosofas

  • Forumo siela
  • *****
  • Įrašai: 1304
    • Žiūrėti profilį
Ats: Alberto Einšteino sunus paveldejo motinos ar tėvo genotipa?
« Atsakymas #2 Įrašytas: Gruodžio 02, 2013, 11:07:01 am »
Tai Einšteinas volteras ar darvinas?  :)

Neprisijungęs Leotaurus

  • Administrator
  • Forumo siela
  • *****
  • Įrašai: 3505
  • Lytis: Vyras
  • Darvinas
    • Žiūrėti profilį
    • Tipų teorija
Ats: Alberto Einšteino sunus paveldejo motinos ar tėvo genotipa?
« Atsakymas #3 Įrašytas: Gruodžio 02, 2013, 01:45:04 pm »
Panašu į darviną. Senatvėje pasiekė karjeros aukštumas ir maksimalų humorą. Bendravo su darvino tipo fizikais kurių yra dauguma, voltero tipas tarp fizikų antras .
Jauno nuotraukos tai darvino tipo, vėliau nosis dėl senatvės "subulvėjo".

O kaip jūs manote koks Einšteino tipas? Aš linkstu prie darvino. Mano brolis galėjo suklysti dėl nuotraukų stygiaus.

Neprisijungęs filosofas

  • Forumo siela
  • *****
  • Įrašai: 1304
    • Žiūrėti profilį
Ats: Alberto Einšteino sunus paveldejo motinos ar tėvo genotipa?
« Atsakymas #4 Įrašytas: Gruodžio 02, 2013, 02:02:24 pm »
Jo kaukolė darviniška, smakras kiek didokas( +/- vidutinio), sunku rasti jo normalą pakaušio foto, žandikaulis jo ir klaidintantis.
Tačiau įdomu, kad kai jam atliko skruodimą jo "apatinė momeninė skiltelė buvo maždaug 15% didesnės palyginus su standartinėmis žmonių smegenimis"  - tai čia kaip ir volteriškos smegenys + jis akcentvo vaizduotę, įsivaizdavimą ir vaizdninius.
Išties įdomus atvėjis su tuo Albertų tiek iš išvaizdos, tiek iš santykių su žmonėmsi ir vaikų paveldimumo atrodo darvinas, tačiau smegenys voltero...

Va Įmetu Einšteino tėvų foto:


« Paskutinį kartą keitė: Gruodžio 02, 2013, 02:07:59 pm sukūrė filosofas »

Neprisijungęs Leotaurus

  • Administrator
  • Forumo siela
  • *****
  • Įrašai: 3505
  • Lytis: Vyras
  • Darvinas
    • Žiūrėti profilį
    • Tipų teorija
Ats: Alberto Einšteino sunus paveldejo motinos ar tėvo genotipa?
« Atsakymas #5 Įrašytas: Gruodžio 02, 2013, 02:48:55 pm »
Enšteino motina bronsonė tėvas darvinas. Tarp tėvų volterų nėra.

Iš tikro Enšteino idealizavimas yra panašus kaip bolševiko Lenino. Gerbiu žydų tautą nes turiu sesę perėmusią žydų tikėjimą ir ištekėjusią už žydo milijardieriaus, bet Einšteinas yra dirbtinis mokslininkas kuris nedavė tiesioginės naudos verslui kurį davė Nikola Tesla. Todėl galimas dalykas, kad jis yra mokslo matematikas kuriam pasisekė, kurio ieškojo verslo ideologai, kaip fiziko kuris išlaikytų jų resursus ir valdžios monopolį ateityje.
Reikia atminti, kad garsūs verslo magnatai finansavo ir Nikolą Teslą ir Einšteiną. Kokia nauda monopolistams  iš nepraktinės reliatyvumo teorijos?

Lenino smegenys buvo tiesiog "stebuklingos", Einšteino taip pat. Fizikoje galioja nerašyta taisykle, jeigu nori atsisveikinti su fiziko karjera išdryski pakritikuoti Einšteiną.
Linkolno tipo praktikas ir teoretikas Nikola Tesla buvo tikras Einšteino fenomeno gamintojas, nes pradėjo kalbėti apie nemokamą belaidę elektros energija. J. P. Morganas supyko, kaip jo draugo Rokfelerio naftos kompanijos  kompanija, o kaip jo

Nikola Tesla nori sugriauti garbingiausių pasaulio žydų įtaką? Taip negalėjo būti reikėjo fiziko kuris viską pakeistų, taip atsirado Einšteinas kurio motina dirbo pas vieną iš šių bankininkų.




Jeigu valdai pinigų spaustuvę ir pramonę valdai ir mokslą, kurį gali pakreipti  naudingą sau linkme.


Gryžtant prie šio fiziko, ar nesimato, kad jis darvino tipo?


« Paskutinį kartą keitė: Gruodžio 02, 2013, 03:28:05 pm sukūrė Leotaurus »

Neprisijungęs filosofas

  • Forumo siela
  • *****
  • Įrašai: 1304
    • Žiūrėti profilį
Ats: Alberto Einšteino sunus paveldejo motinos ar tėvo genotipa?
« Atsakymas #6 Įrašytas: Gruodžio 02, 2013, 03:26:03 pm »
Tas tai taip čia darvinas (tik jo smegenų sandara kiek kitokia, nei pas eilinius darvinus)

beje, kad pateikiama info teorijos tinklapyje būtu kuo tikslesnė, tai iš voltero tipo mokslininkų reikės išimti Einšteiną  :)
http://www.tiputeorija.lt/straipsniai/mokslininku-tipai - Reikės jį pakeisti kuo kitu  :)
http://www.tiputeorija.lt/volteru-vyru-nuotraukos/volteru-vyru-nuotraukos  - Taipogi jį reikia išimti ir iš šios galerijos.
« Paskutinį kartą keitė: Gruodžio 02, 2013, 03:29:34 pm sukūrė filosofas »

Neprisijungęs Leotaurus

  • Administrator
  • Forumo siela
  • *****
  • Įrašai: 3505
  • Lytis: Vyras
  • Darvinas
    • Žiūrėti profilį
    • Tipų teorija
Ats: Alberto Einšteino sunus paveldejo motinos ar tėvo genotipa?
« Atsakymas #7 Įrašytas: Gruodžio 02, 2013, 03:31:54 pm »
Tas tai taip čia darvinas (tik jo smegenų sandara kiek kitokia, nei pas eilinius darvinus)

beje, kad pateikiama info teorijos tinklapyje būtu kuo tikslesnė, tai iš voltero tipo mokslininkų reikės išimti Einšteiną  :)
http://www.tiputeorija.lt/straipsniai/mokslininku-tipai - Reikės jį pakeisti kuo kitu  :)
http://www.tiputeorija.lt/volteru-vyru-nuotraukos/volteru-vyru-nuotraukos  - Taipogi jį reikia išimti ir iš šios galerijos.

Smegenų struktūra yra "idealizuota" kaip ir pats Einšteinas.  :D
Reikės patalpinti garbingą ir įtakingą voltero tipo fiziką.

Neprisijungęs filosofas

  • Forumo siela
  • *****
  • Įrašai: 1304
    • Žiūrėti profilį
Ats: Alberto Einšteino sunus paveldejo motinos ar tėvo genotipa?
« Atsakymas #8 Įrašytas: Gruodžio 02, 2013, 03:36:36 pm »
Darvino tipas paaiškina, kodėl Einšteinas tapo savotiška vakarų pasaulio "mokslo pop žvaigždė", bronsonam tokie supermenai patinka  :D
 čia panašiai, kaip ir su bronsonų S.Hawking'ų,  kuris laikomas pačiu iškiliausių šio laikmečio protų ir yra visaip "mistifikuojamas" ir t.t :)

Neprisijungęs Leotaurus

  • Administrator
  • Forumo siela
  • *****
  • Įrašai: 3505
  • Lytis: Vyras
  • Darvinas
    • Žiūrėti profilį
    • Tipų teorija
Ats: Alberto Einšteino sunus paveldejo motinos ar tėvo genotipa?
« Atsakymas #9 Įrašytas: Gruodžio 02, 2013, 04:03:24 pm »
S.Hawking'as ir A. Enšteinas pasidavė šou įtakai. Taikliai pastebėta  :D










Bronsonai žavisi šiuo savu genijumi.


« Paskutinį kartą keitė: Gruodžio 02, 2013, 04:11:16 pm sukūrė Leotaurus »

Neprisijungęs Leotaurus

  • Administrator
  • Forumo siela
  • *****
  • Įrašai: 3505
  • Lytis: Vyras
  • Darvinas
    • Žiūrėti profilį
    • Tipų teorija
Ats: Alberto Einšteino sunus paveldejo motinos ar tėvo genotipa?
« Atsakymas #10 Įrašytas: Birželio 02, 2014, 06:51:18 am »


Recenzuojamame žurnale „Brain and Cognition“ publikuotas Peiso universiteto (JAV) psichologo Terence'o Hineso atlikto tyrimo rezultatai – jie prieštarauja daugeliui seniau paskleistų mitų apie tai, jog fiziko Alberto Einsteino smegenys buvo „ypatingos“.

Kaip rašo „ScienceAlert“, istorija apie tai, kaip buvo išsaugoto vieno garsiausių visų laikų fiziko smegenys, yra puikiai žinoma – 1955 metais mirus A. Einsteinui, jo autopsiją atlikęs patologas nusprendė išsaugoti smegenis moksliniams tyrimams, o likusį kūną atidavė kremuoti.

Vėliau fiziko sūnus Hansas suteikė leidimą tirti smegenis, todėl viso pasaulio neurologai gavo galimybę patyrinėti mokslininko smegenų nuotraukas ir mėginius bei paieškoti A. Einsteino genialumo paslapties.

Ankstesnių tyrimų autoriai yra teigę, jog aptiko skirtumų, kurie galėtų paaiškinti išskirtinius fiziko protinius gebėjimus, tačiau savo tyrimą atlikęs T. Hinesas neturi pagrindo tuo tikėti.

Tyrimo metu mokslininkas analizavo tris skirtingus histologinius tyrimus, tikinusius, jog mokslininko smegenyse buvo daugiau tam tikro tipo smegenų ląstelių.

Kaip savo ataskaitoje rašo T. Hinesas, apibendrinus visų trijų smegenų histologinių tyrimų rezultatus, neaptikta jokių reikšmingų skirtumų tarp A. Einsteino ir kontrolinių smegenų, nors anksčiau buvo tikinama priešingai. Ir toks rezultatas iš tikrųjų neturėtų labai stebinti. Smegenys – neįtikėtinai sudėtinga struktūra, todėl naivu būtų tikėtis, kad mažutis vienų smegenų sluoksnelis gali atskleisti ką nors susijusio su ypatingais kognityviniais gebėjimais.

Jis taip pat išpeikė tyrimus, kurie dėmesį sutelkė į A. Eisnteino smegenų dydį ar formą.

T. Hinesas pasiūlė, kokius papildomus tyrimus reikėtų atlikti siekiant geriau išsiaiškinti, kuo mokslininko smegenys buvo ypatingos, tačiau tikimybė, kad kada nors gausime aiškų atsakymą į šį klausimą yra menka.

„Nesu labai detaliai ištyrinėjęs literatūros apie A. Einsteino smegenis, tačiau skeptiškai vertinu tyrimo, kurio imties dydis yra vienas, galimybes atsakyti į tokį sudėtingą klausimą, kaip „kas lemia genialumą“, - rašoma „Neuroskeptic“ tinklaraštyje.

Žinoma, jeigu A. Einsteino smegenys nėra niekuo išskirtinės, vadinasi, kiekvienas iš mūsų turi visus įrankius, reikalingus norint visiems laikams pakeisti mokslo pasaulį – dauguma mūsų tiesiog tų įrankių nenaudoja pagal paskirtį.

http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/atliktas-naujas-a-einsteino-smegenu-tyrimas-paneige-anksciau-egzistavusius-mitus.d?id=64915473#ixzz33Rzl2l2J
« Paskutinį kartą keitė: Birželio 02, 2014, 12:33:01 pm sukūrė Leotaurus »

Neprisijungęs Leotaurus

  • Administrator
  • Forumo siela
  • *****
  • Įrašai: 3505
  • Lytis: Vyras
  • Darvinas
    • Žiūrėti profilį
    • Tipų teorija
Ats: Alberto Einšteino sunus paveldejo motinos ar tėvo genotipa?
« Atsakymas #11 Įrašytas: Gruodžio 01, 2014, 01:51:23 pm »
Einšteinas – plagiatorius?

Sa­ky­da­mi „Ein­štei­nas“, min­ty­je tu­ri­me „ge­ni­jus“. Tik­rą pa­sau­li­nę šlo­vę fi­zi­kui at­ne­šė ne No­be­lio pre­mi­ja už fo­to­efek­to ty­ri­nė­ji­mą, o jo su­kur­ta Ben­dro­ji re­lia­ty­vu­mo teo­ri­ja. Bent jau ofi­cia­liai jos au­to­rys­tė pri­ski­ria­ma bū­tent jam. O kaip yra iš tie­sų?



Einšteino reliatyvumas

Specialiojoje reliatyvumo teorijoje (SRT) pasiūlytas naujas požiūris į erdvėlaikį, tapo tik pirmuoju einšteiniškosios revoliucijos fizikoje etapu. Etapu, kurį apvainikavo Bendroji reliatyvumo teorija (BRT), papildžiusi šį požiūrį gravitacijos įtaka. SRT pasirodė 1905 metais, BRT – po dešimtmečio, 1915-1916 m.

Tačiau dabar kai kurie tyrėjai linkę manyti, kad ši revoliucija prasidėjo dar XIX amžiuje. Jų manymu, tikrąsias BRT ištakas reikėtų priskirti dviejų amerikiečių mokslininkų darbams – fiziko Alberto Maikelsono ir chemiko Edvardo Morlio. Dar 1887 metais šie mokslininkai, tikrindami tuo metu populiarią pasaulinio eterio koncepciją, išsiaiškino, kad šviesos greitis išlieka pastovus ir nepriklauso nuo stebėtojo judėjimo šviesos šaltinio atžvilgiu. Žodžiu, jie aptiko būsimos Einšteino SRT pagrindus.

Svetimų rezultatų naudojimas moksliniame darbe, žinoma, nėra nieko keisto. Kiekvienas mokslininkas, kaip sakoma, stovi ant milžino pečių ir daugiau ar mažiau visada vadovaujasi ankstesniais pasiekimais. Neaišku kas kita. SRT pagrindai buvo pateikti Einšteino straipsnyje „Apie judančių kūnų elektrodinamiką“, išėjusiame, kaip minėta 1905 m. Tačiau jame autorius nė žodeliu neužsimena nei apie Maikelsoną, nei apie Morlį. Einšteinas nepateikė ir nuorodų į didįjį prancūzų matematiką Henri Poincaré, kurio darbus aktyviai naudojo.

Neįprasta Alberto Einšteino išvaizda ir charakteris tapo dabartinio „pamišusio genijaus“ įvaizdžio pagrindu. Populiariojoje kultūroje išsidraikiusi šukuosena ir beprotiškos akys tapo tokiu pat neatskiriamu mokslininko atributu, kaip knygos ir prietaisai. Gali būti, kad mokslininko populiarumo paslaptis čia ir glūdi – ir dar jo žymiausiojoje fotografijoje, (kur didysis mokslininkas iškišęs liežuvį), kurią 1951 metais padarė Arthuras Sasse'as Prinstono universitete. Tądien Einšteinui suėjo 72 metai.

Pats Einšteinas sakė, kad BRT pagrindus jis sumąstė dar jaunystėje ir nei Maikelsonas, nei Morlis jo darbų nepaveikė – iki 1905-ųjų jis išvis negirdėjo apie jų eksperimentus. Kaip bebūtų Einšteinas taip iš pradžių tvirtino. Tačiau vėliau, trečiajame XX a. dešimtmetyje, mokslininkas visgi pripažino, kad būtent Maikelsono–Morlio bandymas tapo pirmuoju žingsniu, formuojant BRT idėją. Pavyzdžiui, 1921 m., sakydamas kalbą Parkerio mokyklos mokiniams, mokslininkas papasakojo, kad Maikelsono darbai jam buvo žinomi jau studentavimo metais.

Kodėl atsirado tokia „parodymų“ painiava? Kažin ar verta kaltinti genialųjį fiziką užmaršumu, o tuo labiau – plagiatu. Veikiausiai jis tiesiog neskyrė šiam klausimui didelės reikšmės – jį domino visai kiti dalykai. Čia verta paminėti dar vieną aplinkybę, būdingą Einšteino skolinimosi temai. Reikalas tas, kad Albertas Maikelsonas iki pat mirties buvo BRT priešininku ir gynė senovinę nematomo eterio, neva užpildančio visatą, idėją.



Nacizmas ir pirmoji žmona

Alberto Einšteino asmenybė buvo vertinama skirtingai tiek jam gyvam esant, tiek ir vėliau. Mokslininkas gimė Vokietijoje, žydų šeimoje, nors ištikimu judėju niekad nebuvo ir sakydavo, kad nepriklauso nei vienai egzistuojančiai religijai. Ateizmas ir pacifizmas buvo vieni iš svarbiausių Einšteino idėjinių postulatų, ir mokslininkas tai atvirai teigė visą savo gyvenimą.


Einšteinas ir Marić
Nenuostabu, kad atėjus į valdžią nacistams, žydo-pacifisto gyvenimas galėjo susiklostyti kuo tragiškiausiai: ir Einšteino tautybė, ir retorika prieštaravo Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos direktyvoms. Todėl 1933 metais Albertas Einšteinas su šeima emigravo į JAV ir netrukus nacistinės Vokietijos propaganda pavertė jį „išdaviku“ ir netgi „apsišaukėliu“, kurio darbai masiškai buvo šalinami iš bibliotekų. Nacionalsocializmo ideologai surengė prieš Einšteiną ir kitus mokslininkus žydus ištisą kampaniją. Ir nors nacizmas galiausiai žlugo, Einšteino kritika ir negatyvios prielaidos pasirodė esančios atsparesnės už Trečiąjį Reichą.

    Kaip Einšteinas ir spėjo, Nobelio premiją jam įteikė. Tačiau ne už SRT ir BRT, o už fotoefekto išaiškinimą. Ši aplinkybė taip pat tapo kai kurių sąmokslo teorijų pagrindu. Neva, kažkokiems Einšteino globėjams gauti Nobelio premiją buvo gyvybiškai svarbu, kad jis taptų pripažinta garsenybe. Tačiau atsižvelgiant į Lorenco, Poincaré ir kitų darbus, jam skirti premiją būtent už BRT neįmanoma, todėl buvo pasirinktas toks kelias. Kai kas eina dar toliau ir tvirtina, kad galutinis tikslas buvo ne pats Einšteinas, o… mokslas bendrai. Girdi, BRT buvo sukurta tik vienu tikslu: nukreipti mokslo vystymąsi klaidingu keliu.

Tarp už ausų pritemptų idėjų ypač įdomi hipotezė apie Mileva'ą Marić, pirmąją Einšteino žmoną, kuriai neva priklauso tikroji BRT autorystė. Mileva mokėsi Ciuricho politechnikos institute (ten pat įstojo ir Einšteinas) ir buvo vienintelė kurso mergina – jau vien iš to aišku, kad ji buvo talentinga fizikos ir matematikos srityse. Pats mokslininkas laiškuose žmonai minėjo BRT kaip „mūsų teoriją“. Einšteinas ir Marić susituokė ir Mileva pradėjo dirbti vyro asistente. Ji žavėjosi Einšteino darbu ir padėjo jam tyrinėti. Netiesiogiai Milevos įtaką Einšteino darbams nurodo rašytojas Johnas Stachelis, pašventęs savo gyvenimą BRT istorijos tyrinėjimui.

Tačiau ar yra realių įrodymų, kad Marić prisidėjo prie teorijos? Tiesą sakant, ne. Vieninteliu, ir tai netiesioginiu, kabliuku tapo tai, kad po skyrybų Einšteinas nieko taip pat reikšmingo nebesukūrė. Jie išsiskyrė 1914 metais ir didžiąją dalį BRT skirtų darbų mokslininkas baigė dar iki tol. Milevos Marić tyrinėtojos talentai – gan ginčytinas klausimas bent jau dėl to, kad nėra publikuota nė vieno jos pasirašyto mokslinio darbo – nei iki Einšteino, nei po jo. Nors, žinoma, po vestuvių beveik visos Milevos pastangos buvo nukreiptos į vyro palaikymą, ir netgi jos diplominis projektas tapo šeimyninių aplinkybių auka. Didžioji dalis tyrėjų sutaria, jog Mileva Marić neturėjo pakankamo talento ir gebėjimų BRT sukūrimui.


Pavogė iš Poincaré?

Egzistuoja nuomonė, kad BRT idėją Einšteinas pasiskolino iš kito mokslininko, didžiojo prancūzų matematiko Henri Poincaré. Pačioje savo karjeros pradžioje, dar tebedirbdamas patentų biure, Albertas Einšteinas neva pasisavino jo atradimus.

Čia reikėtų prisiminti, kad 1898 metais pasaulis išvydo Poincaré straipsnį „Apie laiko matavimą“. Jame mokslininkas tyrė tokias sampratas, kaip laiko atkarpų vienodumas, laiko atkarpų tapatumas skirtinguose erdvės taškuose. Viena Poincaré išvada iki skausmo primena Einšteino postulatus: absoliutus laikas ir vienlaikiškumas neegzistuoja. Kita svarbi išvada: šviesos sklidimo greitis visomis kryptimis vienodas.

Poincaré straipsnio pagrindas – olandų fiziko Lorenco suformuluoti pertvarkymai, leidžiantys apskaičiuoti laiką ir koordinates perinant iš vienos inercinės atskaitos sistemos į kitą. Poincaré suteikė šiems pertvarkymams teisingą fizinę formuluotę.

Apie Lorencą Einšteinas savo darbuose užsiminė. O ir paties olandų mokslininko santykis su Einšteinu, laikiusiu jį vienu iš savo mokytojų, buvo šiltas. Lorencas niekada neginčijo Einšteino vaidmens teorinių pagrindų formavime, tačiau pats SRT ir BRT šalininku niekad nebuvo ir ilgai mėgino ginti pasaulinio eterio koncepciją.

Tuo tarpu Poincaré įtaka, formuojant bendruosius BRT postulatus, buvo milžiniška. Jis vienas pirmųjų prakalbo apie keturmačio laiko ir erdvės kontinuumo egzistavimą. Nors tuo pačiu Poincaré, kaip ir Lorencas, visgi linko prie „eterio teorijos“ ir su Einšteinu sutiko toli gražu ne visur.

Be to, Alberto Einšteino išsakytos idėjos turėjo vieną esminį skirtumą nuo kitų tyrėjų spėjimų. Dažniausiai mokslininkai stengėsi įrašyti Maksvelo skaičiavimus į niutoniškosios mechanikos pasaulį, keisdami būtent juos. Bet Einšteinas nusprendė, kad modernizuoti kaip tik reikia kitą problemos pusę, Niutono mechaniką. Todėl būtent Einšteinas daugelį fizikos klausimų pajudino iš mirties taško.


Henri Poincaré

Veržimasis atiduoti BRT autorystę Poincaré yra kiek paradoksalus. Reikalas tas, kad patį terminą „Bendroji reliatyvumo teorija“ pradėjo naudoti, siekdami atskirti Einšteino teorijas ir požiūrius eterio teorijos šalininkų, tokių, kaip pats Poincaré.

Poincaré, be abejonės, išvystė galingą mokslinę sistemą. Tačiau globalią erdvės ir laiko koncepciją sukūrė ir apmąstė būtent Einšteinas. Darbe „Apie judančių kūnų elektrodinamiką“ ir kituose jo darbuose detaliai išnagrinėti masės, energijos ir laiko klausimai. Judančios atskaitos sistemos laiką Einšteinas laikė tikru, o tuo tarpu Poincaré nagrinėjo jį kaip savotišką efektą, kažką panašaus į iliuziją, neįprastą mokslinį paradoksą.


Einšteino statula Izraelio Mokslų akademijoje



E=?

E=mc² – tikriausiai žinomiausia formulė iš visų, susiejanti kūno bendrą vidinę šilumos energiją su jo mase. Pati savaime ši graži matematika abejonių nekelia, o štai garsiosios formulės autorystė ne kartą kritikuota. Be Poincaré, energijos ir masės ekvivalentiškumo formulę, kai kuriais duomenimis, aprašė rusų fizikas Nikolajus Umovas dar 1873 metais.

Tačiau tarp Einšteino būdo ir kitų mokslininkų skaičiavimų taip pat buvo skirtumas. Visi jie, netgi aptikę elegantišką formulę, naudojo ją tik siaurame savo mokslinių tyrimų kontekste – minėtasis Nikolajus Umovas nagrinėjo ją eterio teorijos tyrimo rėmuose. O štai Einšteino darbuose E=mc² – universalus dėsnis, taikomas visuose dinamikos klausimuose. Analogiškos hipotezės keliamos ir apie Poincaré su jo koordinačių pertvarkymu ir kitais išdėstymais. Vėliau Einšteinas tvirtino, kad prieš parašydamas „Apie judančių kūnų elektrodinamiką“ su Poincaré darbais jis nebuvo susipažinęs. Tačiau, greičiausiai, daugelį Poincaré sukurtų modelių, jis panaudojo. Bet kadangi Poincaré sistema nebuvo tokia stipri ir išbaigta, kaip BRT, mokslo pasaulis neįžvelgė joje didelių perspektyvų, durų į naują fiziką, kurias atverti pavyko būtent Einšteinui.

Pats Poincaré apie tai nepasisakė. Jo santykiai su Einšteinu buvo šilti ir netgi draugiški. Prancūzas pažymėjo neginčijamą Einšteino talentą ir originalų mąstymą. Yra Poincaré kolegų atsiminimai, ir galime spėti, koks žmogus jis buvo. Poincaré niekada nesiveržė į šlovę, tačiau ir savo nuopelnams tapti aplinkybių aukomis nebūtų leidęs. Jo įsitikinimai nebūtų leidę susitaikyti su kitų mokslininkų įvykdyta jo idėjų vagyste. Kitaip tariant, tvirtinti apie atvirą Einšteino plagiatą mažų mažiausiai nekorektiška.

Albertas Einšteinas Poincaré vertino už jo aštrų protą, bet nurodė „silpną fizikos dėsnių supratimą“ ir niekada nelaikė jo vienu iš svarbiausių BRT kūrėjų. Einšteinas apskritai nemėgo minėti kitų mokslininkų, prisidėjusių prie BRT kūrimo. Tad, jis beveik niekada lekcijų metu neužsimindavo apie Hermaną Minkovskį, vokiečių matematiką ir keturmačio BRT modelio kūrėją.

Tarp pačių neįtikimiausių gandų sklando ir legenda apie tai, jog neva Einšteinas prieš mirtį sunaikino didžiąją savo darbų dalį. Mitas kuriamas, remiantis teze apie Žemei keliamą mirtiną jo atradimų pavojų. Esą darbai buvo glaudžiai susiję su vadinamuoju Filadelfijos eksperimentu – paslaptinga karini laivo teleportacija. Ar reikia sakyti, kad šią versiją patvirtinančių įrodymų mažiau, nei pačioje incidento KJP Filadelfijoje istorijoje?


Terminą „reliatyvumo teorija“ įvedė Maksas Plankas 1906 metais. Taip mokslininkas pabrėžė reliatyvumo principą SRT ir BRT.

Tačiau BRT atradimas būtų buvęs neįmanomas be dešimčių mokslininkų pastangų. Einšteinas ir Lorencas, Minkovskis ir Poincaré, Maikelsonas ir Morlis, Maksvelas ir Niutonas – Einšteinas, pats būdamas mokslo milžinas, kaip ir kiti mokslininkai, stovėjo ant praeities gigantų pečių. Ar teisinga, kad laurai atiteko jam? Vargu. Tačiau nei einšteiniškame, nei niutoniškame fizikos pasaulyje teisingumui vietos nenumatyta.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/idomusis_mokslas/S-44457/straipsnis/Einsteinas--plagiatorius?l=2&p=1