Tai aš ir kalbu apie bėgiojimą ir "sportą" apskritai. Žmonės galvoja, kad "saikingas" bėgiojimas labai skiriasi nuo prof. sporto, savo žala ir rezultatu, tačiau ar tikrovė tikrai tokia? Ar būtina bėgiot tokius ilgus nuotolius, kad ir tuos 5km, kad būtum stiprus ir sveikas? Be abejo, kad nuolatos treniruodamasis įveiksi trasą greičiau, organizmo adaptacijos sąskaita, bet juk tai nereiškia, kad bendras sveikatos stovis nuo to gerėja. Jeigu žmogus nuolatos sportuoja, ir be jo negali, reiškia, kad jis jau labai rimtai sėdi "ant adatos". Ką tai reiškia? O gi tai, kad organizme biocheminės reakcijos jau pakankamai nesisuka, ir reikalingas kažkoks valingas stimulas, kad būtų tas "žvalumas". Ir šis stimulas niekuo nesiskiria nuo kavos, arbatos, cigarečių ar stipraus skonio maisto.