Pasiulymas.
Skirstymas i maza ir didele vaizduote yra nepakankamai issamus. Jeigu vieno tipo vaizduote dirba didžiaja dali tik su garsu, arba tik su vaizdu, tad ir veikimo principai turi buti skirtingi, tiek kiek skirtingas vaizdas nuo garso, jei palyginti mums pavyksta.
Platono smegenu struktura, atmintyje išlaiko garsą, vaizdo lyginant su kitais tipais maziausiai. Tad vaizduote dirba su garsine informacija. Garso mes nematome, mes ji girdime, kaip ir vaizdo mes negirdime bet matome. Jeigu vaizduoteje viskas susijunge ar issiskaido, tad pagal tipu atminti susijunge skirtingos prigimties jusles. Ar galime pagristai manyti kad vaizduote yra skiriasi viena nuo kitos ne tik pagal teorinius pajegumus, bet pagal jusles prigimti ?