Darboholiškuškumas kaip ir bet kokia kita priklausomybė nėra gerai.
Nieko blogo apie tavo giminę nesakau, bet per tokius darboholikus aš neturėjau vaikystės visiškai, ir teko dirbti ne dėl skurdo ar pan. bet dėl to, "kad nuo mažens reikia vaikus pratinti prie darbo, nes antraip užaugs tinginiai" ir dirbau fizinius darbus visai ne pagal jėgą, daugybę "responsibilities" turėjau ir t.t. dėl to raumenų-skeleto sistemos problemų turiu, ir šeip kadangi vaikystės neturėjau tai suaugęs vaikas esu su visokiais kaprizais ir visokiom nesamonėm, kurias tik linkolnės gali suvaldyt.
Dirbu mėgstamą darbą ir "netinginiauju", bet taikausi tik į minimalius reikalavimus, jei vadovė nori, kad padaryčiau daugiau, turi mane įvairiais, gražiais būdais motyvuoti.