Turi šiek tiek panašumų į nortono tipą.
Dažnai po piramidėmis slepiasi mistika.
Abrahamas Haroldas Maslow gimė 1908 m. Niujorke, išeivių iš Rusijos šeimoje. Dar jaunystėje atsiskleidė jo polinkis aprėpti kuo daugiau ir plačiau, o ne domėtis vien konkrečiais ir siaurais klausimais. Kai tėvas paklausė besiruošiančio stoti į koledžą Abrahamo, ką šis norėtų studijuoti, sūnus atsakė, kad „viską". Galiausiai A. H. Maslow nusprendė užsiimti psichologija, nors nuolat domėjosi teatru ir muzika, o vėliau, jau būdamas garsus psichologas, aktyviai dalyvavo šeimos kontroliuojamame statinių gamybos ir pardavimo versle. 1934 m. tapo psichologijos daktaru eksperimentinės psichologijos srityje, dirbo su garsiais tuomet itin populiarios psichologijos krypties - biheiviorizmo - atstovais, taip pat su vienu šios krypties klasiku - Edwardu Thorndike'u. Vėliau Maslow smarkiai kritikavo šią psichologijos mokyklą, vadino ją „žemų lubų psichologija".
Antrojo pasaulinio karo metais A. H. Maslow iš eksperimentinės psichologijos pasuko prie socialinės ir asmenybės psichologijos, norėdamas atsidėti „psichologijos, padedančios vesti taikos derybas, plėtojimui". Tada jis susipažino ir dirbo kartu su garsiais „gelmių psichologijos" (psichoanalizės) atstovais Alfredu Adleriu, Ericu Frommu bei Karen Horney. Didelę įtaką jo pažiūrų raidai taip pat padarė Sigmundo Freudo darbai.
1951 m. Maslow pradėjo dirbti tik ką įkurtame Brandeis universitete šalia Bostono, čia iki 1968 m. vadovavo psichologijos katedrai. Sis universitetas tapo vienu iš tuo metu populiarėjusios humanistinės psichologijos centrų. Pats A. Maslow plėtojo psichologiją, siekusią apėpti įvairias teorines paradigmas bei atskleisti kuo platesnes žmogaus sielos supratimo ir analizės perspektyvas. 1964 m. jis apie save rašė: „Aš - froidistas, aš - biheivioristas, aš - humanistinės psichologijos šalininkas".
Novatoriškomis idėjomis pagrįstus Maslow darbus mokslinių žurnalų leidėjai ilgai atmesdavo kaip nemoksliškus ir neatitinkančius to meto psichologijos mokslo standartų. Vis dėlto ilgainiui jis tapo viena ryškiausių ir spalvingiausių figūrų asmenybės psichologijos srityje, pripažintu psichologijos klasiku. 1967 m. jis netgi buvo išrinktas Amerikos Psichologijos asociacijos, vienos įtakingiausių ir konservatyviausių pasaulyje, prezidentu.
A. H. Maslow mirė nuo širdies priepuolio 1970 m.
Svarbiausia Abrahamo H. Maslow psichologijos teorijos dalis — poreikių hierarchijos modelis. Jis apima pačias įvairiausias žmogaus motyvacijas ir buvo visapusiškai išdėstytas knygoje Motyvacija ir asmenybė, pasirodžiusioje JAV 1954 m.
Maslow neurozes ir kitus psichikos sutrikimus vadino stokos (deficiency) ligomis, kylančiomis dėl nepatenkintų svarbių žmogaus poreikių. Žmogaus poreikius jis pavaizdavo kaip piramidę, kurioje svarbiausi poreikiai išsidėstę aukštyn kylančia tvarka. Žemesnieji poreikiai yra aukštesniųjų pagrindas, o aukštesnieji yra įsišakniję žemesniuosiuose, jų patenkinimą žmogaus gyvenime daugiausiai lemia žemesniųjų poreikių patenkinimas. „Poreikių piramidės" pagrindą sudaro fiziologiniai poreikiai, pirmiausia maisto, gėrimo, deguonies, miego ir sekso. Sutrikus šių patenkinimui, dingsta kitų poreikių patenkinimo pagrindas. Po fiziologinių poreikių hierarchiškai išsidėstę psichologiniai poreikiai. Pirmiausiai turi būti patenkintas saugumo ir stabilumo poreikis, išreiškiantis būtinumą gyventi palyginti saugioje ir stabilioje aplinkoje, kurioje garantuota tam tikra tvarka ir organizacija. Tai mažina nerimą, baimę ir chaosą, kurie nuolat lydi žmogaus gyvenimą. Kitas poreikių lygmuo - meilės ir priklausomybės poreikis, išreiškiantis artimų, intymių santykių su kitais žmonėmis ypatingą svarbą ir rodantis, kaip svarbu, norint gyventi visavertiškai, taip pat priklausyti vienoms ar kitoms žmonių grupėms. Virš šių poreikių iškyla savigarbos ir įvertinimo poreikis. Normalus savęs vertinimas susideda iš asmeninių laimėjimų siekių ir užtarnautos kitų pagarbos. Šių poreikių patenkinimas garantuoja asmeninės kompetencijos, sėkmės jausmą bei itin svarbų kiekvienam žmogui jo vertės pripažinimą.
„Poreikių piramidės" viršūnėje - savęs aktualizavimo poreikis, reiškiantis žmogaus poreikį vystyti ir realizuoti savo sugebėjimus, talentus ir potencialias galimybes. Kruopščią šio poreikio analizę galima vadinti Maslow psichologinių pažiūrų šerdimi <...>
Ryškiausia A. H. Maslow psichologijos teorijos dalis neabejojamai yra jo sukurta žmogaus savęs aktualizavimo koncepcija, siekianti aprėpti aukščiausią žmogiškųjų poreikių lygmenį. Ši koncepcija buvo toliau plėtojama knygose Būties psichologijos link (Tozuard a Psychology ofBeing, 1962) ir jau po psichologo mirties 1971 m. pasirodžiusioje knygoje Tolimieji žmogaus prigimties akiračiai (The Farther Reaches ofHuman Nature).
Savęs aktualizavimo tyrimus Maslow pradėjo norėdamas giliau suprasti du savo mokytojus - garsią antropologę Ruth Benedict ir vieną ryškiausių geštaltinės psichologijos atstovų Maxą Wertheimerį. Pirmiausia tai buvo privatus tyrimo projektas, kurio tikslas buvo suprasti, kas šiuos žmones daro ypatingus, išskirtinai žmogiškus. Šis dviejų mokytojų palyginimas buvo savęs aktualizavimo tyrimų, kuriems Maslow atidavė didesnę savo gyvenimo dalį, pirmoji pakopa. Galiausiai tyrimo objektu tapo 18 iškilių asmenų: 9 jo amžininkai ir 9 istorinės asmenybės. Šiuos žmones Maslow vadino pačiais geriausiais, ryškiausiais žmonių giminės atstovais. Tarp jo analizuotų asmenybių buvo Abraomas Lincolnas, Thomas Jeffersonas, Baruchas Spinoza, Albertas Einšteinas, Albertas Schweitzeris, Williamas Jamesas, Aldousas Huxley ir kiti. Beje, Maslow buvo įsitikinęs, kad žmogaus psichologija turi remtis ne sutrikusių asmenybių, ligonių, o sveikiausių, labiausiai savo žmogiškąjį potencialą realizavusių asmenų tyrimais.
Tyrimo rezultatas – 15 universalių save aktualizuojantiems žmonėms būdingų bruožų, kurie siejo jo tirtus asmenis: efektyvus ir realistiškas tikrovės supratimas; savęs, kitų ir aplinkos priėmimas; betarpiškumas, paprastumas ir natūralumas; susitelkimas į konkrečias problemas; gebėjimas atsiskirti, būti vienam; autonomija, nepriklausomybė nuo aplinkos ir kultūrinių stereotipų; nuolatinis suvokimo naujumas; gebėjimas išgyventi mistines ir viršūnių {peak) patirtis; bendrumo su kitais jausmas; gebėjimas palaikyti gilius tarpasmeninius santykius; demokratiškumas; gebėjimas atpažinti gėrį ir blogį, skirti tikslus ir priemones; filosofiškas, geranoriškas humoras; kūrybiškumas; gebėjimas pasipriešinti kultūrinėms įtakoms. Šių žmogaus bruožų visumą galima vadinti save aktualizuojančio asmens kvintesencija, savęs vystymo ir tobulinimo visiškos dvasinės sveikatos link orientyrais. Apibendrinant Maslow atliktus save aktualizuojančių žmonių tyrimus, galima sakyti, kad asmenybei augti svarbūs du dalykai: atsidavimas kam nors daugiau, o ne vien savajam Aš, ir sėkmingas išsikeltų tikslų įgyvendinimas. Kūrybiškumas, drąsa ir atkaklus darbas yra svarbiausi savęs aktualizavimo asmenybiniai komponentai.
Vienu svarbiausių save aktualizuojančio žmogaus bruožų Maslow laikė gebėjimą patirti vadinamuosius viršūnių išgyvenimus. Tai itin džiaugsmingi ir jaudinantys žmogaus gyvenimo momentai. Jie patiriami kaip ekstazė, katarsis, orgazmas, visiškai naujo žvilgsnio į pasaulį atsivėrimas, savojo Aš transcendavimas. Dažniausias tokių momentų šaltinis - religija, meilė, menas, muzika, gamta. Maslow atlikti viršūnių išgyvenimų tyrimai davė pradžią transpersonalinei psichologijai, sutelkusiai dėmesį būtent į sąmonės ir transcendentinių patirčių analizę. Dėl to jis laikomas transpersonalinės psichologijos pradininku ir klasiku. <...>
Nors daugelis Maslow idėjų buvo veikiau preliminarios įžvalgos negu tyrimais pakankamai pagrįstos išvados, jos suteikė didžiulį impulsą tiek jo amžininkams, tiek vėlesniems žmogaus pozityvios raidos tyrinėtojams. Sveikos dvasios žmogaus portretas, daugelį metų tapytas Abrahamo H. Maslow, gali būti svarbus orientyras kiekvieno žmogaus gyvenime, o psichologijos ir psichologinės pagalbos profesionalams - padėti formuluoti tolimuosius savo darbo tikslus.
