Autorius Tema: Mokslas ir tt  (Skaityta 4488 kartus)

Neprisijungęs filosofas

  • Forumo siela
  • *****
  • Įrašai: 1303
  • Karma: +1/-0
    • Žiūrėti profilį
Mokslas ir tt
« Įrašytas: Kovo 01, 2013, 11:35:23 am »
Pagal tipu teorija už mokymasi, žiniu išsisavinimą atsakinga yra garsine-žodine atmintis. Tačiau iškilo klausimas kaip garsine-žodine atmintis susijusi su matematika? Daugumai žmoniu ji sukelia daug problemų ar net uzkerta kelia i atitinkamas specialybes, pvz.: inžinerija, IT. Visad maniau, kad už matematika atsakingas grynai teorinis-loginis, algoritminis mastymas, tačiau atsižvelgiant kiek IT sritije yra bronsonu, ramziu, platonu ar net nortonu manau cia lemiama zodi taria g-ž atmintis. Iškila klausimas, norint mokėti matematika, tiesiog reikia pasiimti vadovelius ir kalti uždavinius, kol asvo darbo neatlieka g-ž atmintis ir pilnai neiškala instrukcijos ar visgi prie to turi prisidėti intelakto-teorinio-loginio mastymo gabumai?

Neprisijungęs feniksas

  • Forumo siela
  • *****
  • Įrašai: 997
  • Karma: +0/-0
  • Darvinas
    • Žiūrėti profilį
Ats: Mokslas ir tt
« Atsakymas #1 Įrašytas: Kovo 01, 2013, 03:38:26 pm »
Matematika visų pirma yra kalbinės/simbolinės operacijos, kurios koduoja tikslius sąryšius/santykį tarp atskirų objektų/funkcijų.

Yra darytas tyrimas, kuris nustatė, kad azijiečiai, kurie naudoja nuo mažens rašymui piktografinę hieroglifų sistemą, turi ypatybę, kad jų smegenys skaičiavimui pasitelkia regimąją atmintį (Kinija/Japonija). Žmonės, kurie naudoja nuo mažens rašymui naudoja lotynišką, arabišką, hebrajišką arba kirilicos sistemą, tie skaičiavimui visų pirma naudoja garsinę atmintį (t.y. visas vakarų ir arabų pasaulis, išskyrus rytų aziją). Taip pat skaičiavime dirba ir vaizduotė (ypač erdvinėse užduotyse).

IT srityje tikrai dominuoja didelę garsinę atmintys turintys tipai, o ypač Platono tipas, tai yra akivaizdus rodiklis, kad programavime labiausiai dirba garsinė atmintis.

Teorinė vaizduotė reikalinga NAUJŲ koncepcijų bei teorijų kūrimui ir suvokimui. Pats mašinalus skaičiavimo procesas galvoje išskirtinai TEORINĖS vaizduotės tikrai nereikalauja. Matematikai, kurie atranda naujas teorijas arba sudėtingų uždavinių sprendimo būdus, dažnai priklauso Linkolno, Darvino arba  Voltero tipams, tačiau tokie pavyzdžiai kaip Alano Turingo rodo, kad teorinė vaizduotė tikrai nebūtina ypatingiems pasiekimams matematikoje (jis buvo Bronsono tipo).

Neprisijungęs filosofas

  • Forumo siela
  • *****
  • Įrašai: 1303
  • Karma: +1/-0
    • Žiūrėti profilį
Ats: Mokslas ir tt
« Atsakymas #2 Įrašytas: Kovo 01, 2013, 05:15:36 pm »
Pvz: yra zmoniu kurie mano, kad matematikos mokejimas/gebejimas, ja geriau suprasti-spresti nei kiti, yra auksto intelekto rodiklis, o kas jos nemoka yra kvailiai. Taciau pagal teorija darvino tipas turetu itin patirti sunkumu su ziniu isisavinimu, taciau butent darvinas daro inovacijas moksle ir turi teorine vaizduote. Arba zmoniu skirstimas i tiksliukus ar humanitarus, vieni vienus vadina kvailiais ir tinginiais, kiti atsaukia, kad pastarieji be vaizduotes ir intuicijos. Tai pagal teorija isseina, kad neegzistuoja tokie tipai kaip: humanitaras ar tiksliukas ir zmogus tiesiog pasirenka kas jam idomu, o kas ne.

Neprisijungęs Leotaurus

  • Administrator
  • Forumo siela
  • *****
  • Įrašai: 3852
  • Karma: +0/-0
  • Lytis: Vyras
  • Darvinas
    • Žiūrėti profilį
    • Tipų teorija
Ats: Mokslas ir tt
« Atsakymas #3 Įrašytas: Kovo 04, 2013, 08:12:44 pm »
Skirtingai nuo teorinės vaizduotės mokslo fizikos, matematika yra visų tipų mokslas. Bronsono tipas, Ramzio tipas , Platono tipas gali užsiimti matematika lygiagrečiai su voltero tipu ir nebūti autsaideriu.

Mary Somerville

Ramzio tipo matematikė

Charlotte Angas Scott

Platono tipo ,

Foreign Artist's Diary

Bronsono tipo

Biologai nors sukuria labai sudėtingas teorijas, bet matematikos gali ir nemokėti. Teorinis mokslas ir matematika yra skirtingi dalykai.
Matematika yra kalba kaip programavimas, bet tai nėra teorinės vaizduotės mokslas. Ne visi garsiausi mąstytojai mokėjo matematiką.
Bet teorinis mokslas šią skaičiavimo kalbą naudoja, svoriu, tūriui, masei, greičiu, kiekiui ir visokioms kitokioms kokybėms ir kiekybėms apskaičiuoti.
Teorinės vaizduotės tipai gali sukurti pačias sudėtingiausias teorijas remiantis pačia primityviausia matematika.