Autorius Tema: Michael Faucault  (Skaityta 3360 kartus)

Neprisijungęs filosofas

  • Forumo siela
  • *****
  • Įrašai: 1303
  • Karma: +1/-0
    • Žiūrėti profilį
Michael Faucault
« Įrašytas: Rugsėjo 16, 2013, 05:25:37 pm »

Neprisijungęs Zoja

  • Pradedantis narys
  • *
  • Įrašai: 82
  • Karma: +0/-0
  • Platonė
    • Žiūrėti profilį
Ats: Michael Faucault
« Atsakymas #1 Įrašytas: Rugsėjo 16, 2013, 06:11:01 pm »
Savo veikaluose apie nusikalstamumą, kūną, beprotybę ir seksualumą Foucault nagrinėjo, kaip iškilo moderniosios institucijos, tokios kaip kalėjimai, ligoninės, mokyklos, kurios vaidino vis didesnį vaidmenį, kontroliuojant ir prižiūrint socialinę visuomenę. Jis pateikė reikšmingų idėjų apie galios, ideologijos ir diskurso tarpusavio ryšius moderniųjų organizacijų sistemų atžvilgiu. Marxas ir Weberis taip pat kalbėjo apie ideologijos, galios svarbą, tai Foucault tęsė kai kurias jų pradėtas minties kryptis.  Jo požiūryje ašimi laikomas diskursas. Pvz., jis pademonstravo kaip nuo Viduramžių iki šiandienos pasikeitė diskursas apie beprotybę. Štai Viduramžiais psichiškai nesveiką žmogų laikė nekenksmingais, kai kas net manė juos turint ypatingą suvokimo "dovaną". Tačiau moderniose visuomenėse "beprotybę" sumodeliavo medikalizuotas diskursas, pabrėždamas ligą ir gydymą. Šį medikalizuotą diskursą ypač palaiko ir įamžina itin išplėtotas ir didelę įtaką turintis gydytojų, medicinos ekspertų, ligoninių, profesinių asociacijų ir medicinos žurnalų tinklas. Pasak Foucaault, galia veikia per diskursą, kad suformuotų visuotines nuostatas tokių reiškinių, kaip nusikalstamumas, beprotybės ar seksualumas, atžvilgiu. Žinios tampa kontrolės veiksniu. Ypač reikšminga Foucault raštų tema - galios ir žinių sąsajų būdai su priežiūros (sekimo), prievartos ir drausmės technologijomis. Užuot vadovavęsis kitais mokslininkais, siekiančiais suprasti tai, kas nežinoma, pasitelkiant analogijas su žinomais dalykais, Foucault ėmėsi priešingo uždavinio: suprasti tai, kas pažįstama, "atkasant" praeitį. Pvz., mokslininkas ištyrė, kad "seksualumo"samprata gyvavo ne visada, tačiau buvo sukurta socialinės raidos procese. Panašiai galima komentuoti šiuolaikines normalios ir deviacinės veiklos, sveiko proto ir beprotybės bei panašias koncepcijas. Foucault stengėsi atskleisti prielaidas, glūdinčias po dabartiniais mūsų tikėjimais bei praktikomis, ir padaryti dabartį "regimą", pasiekdamas ją iš praeities.
Man jo veikaluose įspūdį padarė tai, kad visuomenės procesai, reiškiniai vaizduojami tokie kokie yra, be jokių pagražinimų. Pvz., rašydamas apie nusikalstamumą autorius nevengia baisių, šiurpių ir gasdinančių aprašymų, kurie iliustruoja įvairių laikotarpių bausmes: "1757 metų kovo 2 dieną Damiens`as buvo nusteistas atlikti viešą atgailą priešais pagrindines Paryžiaus bažnyčios duris, kur jį turėjo nuvežti vežimu nuogą, vienmarškinį, su dviejų svarų vaškiniu deglu rankose, paskui tame vežime, Grevo aikštėje ir ant ešafoto, kuris ten bus suręstas, deginti spenelius, rankas, šlaunis ir minkšąsias vietas, svilinti lėtoje ugnyje jo dešinę, kumštyje gniaužusią peilį, kuriuo jis įvygdė tėvažudystę, o ant žaizdų pilti lydytą šviną, verdantį aliejų, karštą medžio sakų dervą, lydytą vašką ir sierą, paskui pririšti prie jo ketvertą arklių, nutraukti galūnes ir jas bei kūną sudeginti, paversti pelenais, o tuos pelenus išbarstyti vėjyje." Vėliau autorius analizuoja:"per keletą dešimtmečių išnyko kankinamas, kapojamas kūnas, kuriam buvo amputuojamos galūnės, į veidą arba į petį įspaudžiami simboliniai įdagai, kuris buvo demonstruojamas viešai tiek gyvas, tiek miręs; kūnas, kuris buvo tapęs reginiu. Išnyko kūnas, buvęs svarbiausiu baudžiamųjų represijų taikiniu."
Taigi Foucault darė įtaką (ir tebedaro) šiuolaikinei visuomenei ir jos konstruktams: jis "atveria" savaime suvokiamų procesų padarinius, atskleisdamas realią situaciją, neišgalvodamas įvykių, naujų reiškinių, o analizuodamas tai, kas vyksta iš tiesų.