Leni Riefenstahl (Ramzio tipo) yra bene žymiausia ir tuo pačiu kontraversiškiausia vokiečių dokumentinių filmų kūrėja ir fotografė. Taip pat buvo šokėja ir aktorė.
Leni Riefenstahl pirmoji pradėjo naudoti novatoriškas filmavimo technikas, kurias pirmiausia buvo galima išvysti legendiniame nacių partiją išaukštinančiame filme "Triumph des Willens" (
"Valios triumfas". Pavadinime akivaizdi nuoroda į Nacių Partijos vadovo Adolfo Hitlerio itin stiprios valios savybes). Triumph des Willens panaudotos masinių scenų technikos dar ir dabar kopijuojamos šiuolaikinių režisierių. Filmas laikomas vienu įtaigiausiu visų laikų propagandiniu filmu, kuris dažnai kuria klaidingai didingą nacių vokietijos įvaizdį net ir šių dienų stebėtojams.
Scena iš filmo
Triumph des Willens:
Pilnas filmas:
[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=GHs2coAzLJ8[/youtube]
Kitas paminėtinas jos darbas pelnęs išskirtinę šlovę yra 1936 m. Berlyno olimpines žaidynes užfiksavęs dokumentinis filmas
"Olympia". Filmas išsiskyrė ne tik itin tuo metu novatoriškomis sportinių varžybų filmavimo technikomis, bet ir subtiliais meniniais intarpais, kuriais buvo šlovinamas graikinis sportininko kūno idealas (filme yra estetinio nuogumo scenų).
Pilnas filmas. Pirmoji dalis:
[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=lLnGqMoNXRI[/youtube]
Santykiai su Adolfu Hitleriu:
Nuo pat 1932m., kuomet išgirdo Linkolno tipo Adolfo Hitlerio kalbą, Leni Riefenstahl tapo didelė šio asmens gerbėja. Savo memuaruose rašė apie tą momentą: "Mane aplankė beveik apokaliptinė vizija, kurios aš niekada negalėjau pamiršti. Atrodė, kad žemės paviršius skyrėsi priešais mane, kaip pusrutulis, kuris staiga persiskiria per vidurį, išspjaudamas milžinišką vandens srovę, tokią stiprią, kad ji palietė dangų ir sudrebino žemę". Leni perskaitė Adolfo knygą "Mein Kampf" (Mano Kova) ir buvo jos giliai paveikta. Ji giliai įtikėjo, kad Adolfas Hitleris, kuris tuo metu jai atrodė turintis vos ne ypatingų supergalių, buvo pats tinkamiausias žmogus vadovauti Vokietijai. Tapo prisiekusia nacionalsocialiste. Ji parašė Hitleriui prašydama galimybės susitikti. Po susitikimo Hitleris pasiūlė Leni Riefenstahl kurti "Sieg des Glaubens" (Tikėjimo kova), vienos valandos filmą apie 1933 m. Niurembergo nacionalsocialistų partijos suvažiavimą. Riefenstahl sutiko. Pamatęs rezultatą Hitleris buvo sužavėtas ir pasiūlė kurti 1934 m. partijos suvažiavimo filmą. Iš pradžių Riefenstahl norėjo atsisakyti kurti dar vieną partijos filmą ir verčiau norėjo susitelkti ties meninėmis temomis, bet galiausiai sutiko, kuomet Hitleris prižadėjo, kad iš jos nebebus reikalaujama kurti tolimesnius partijos filmus, o mainais ji gaus visą reikalingą finansinę ir techninę paramą. Taip gimė "Triumph des Willens" (valios triumfas). Vėliau nepaisant asmeninio pasižadėjimo nebekurti nacių partijos filmų, Leni 1935 m. sukūrė 18 min. trukmės filmą "Laisvės diena: ginkluotosios pajėgos" apie vokiečių armiją. Vėliau sekė Olympia filmavimo darbai ir filmo premjera 1938 m..
Antro pasaulinio karo metu Leni Riefenstahl keliavo į Lenkiją kaip karo korespondentė, vilkėdama karine uniformą ir pistoletą pašonėje. Konskie mieste ji išvydo kaip vokiečių kareiviai nušovė 30 civilių (kurie buvo žydai, bet ji teigė, kad ji tuo metu to nežinojo). Buvo giliai sukrėsta, tačiau vistiek 1939 spalio 5 d. grįžo į Lenkiją ir filmavo Hitlerio pergalės paradą Varšuvoje. Tuomet galutinai paliko Lenkiją ir vėl prisižadėjo daugiau nebekurti nacių filmų, bet 1940 m. birželio 14 d., kuomet vokiečių kariuomenė įžengė į Paryžių, Leni parašė Hitleriui tokią telegramą: “Su neapsakomu džiaugsmu, ypatingai sujaudinta ir pripildyta degančiu dėkingumu, mes švenčiame, mano Fiureri, tavo ir Vokietijos didingiausią pergalę, vokiečių kariuomenės įžengimą į Paryžių. Tu peržengi bet ką, ką žmogaus vaizduotė gali sumanyti, pasiekdamas žygdarbius, kuriems nėra atitikmenų žmonijos istorijoje. Ar mes nors kada sugebėsime tau iki galo atsidėkoti?”
Po karoPo karo Leni Riefenstahl buvo laikoma areštuota prancūzų ir amerikiečių stovyklose. Po teismų buvo nuspręsta, kad ji buvo naciams simpatizuojanti keliautoja, tačiau nebuvo nuteista jokia griežta bausme.
Po karo Leni Riefenstahl sunkiai gavo finansinį ir moralinį palaikymą savo filmams, nes į ją buvo žiūrimą kaip į buvusią nacių kolaborantę. 1960-1970 ji pradėjo keliauti po Afriką ir fotografuoti vietines gentis. Išlikusios nuotraukos priklauso fotografijos lobynui.
Senatvėje:
