"kodėl su tam tikru nukrypimu turi būti būtent tas tipas, o ne kitas, jeigu yra tarp dviejų panašių, ar daugiau"
Nustatinėjant tipą aš viską susumuoju į visumą, kitaip tariant "iš daug į vieną", veido-žandikaulio asimetrija, pakaušis, smakras, veido plokštuma-smailumas, nosikaulis ir .t.t. Stengiuosi į žmogaus tipą žvelgt kaip į "bendrą paveikslą".
"
"Nematau jokios perspektyvos tokių abstrakcijų, kaip "kaukolė panaši į darvino" "
Bet ta "abstrakti" kaukolės forma ir įeina į vizualinį nustatymą, kuriuo būtent besiremdami, mes ir nustatinėjame tipus. Tai tokia pati abstrakcija kaip ir "man panašu į volterą", ar kažkas tokio. Esmė, kad darvino genotipas turi, kaip beje jau buta kalbėta "n" kartų, itin "klastingą" kaukolę. Tai nėra itin dažnas reiškinys, bet jis pasitaiko, neįgudusi akis, nepajegia susumuoti,apimti visų veido-kaukolės bruožų į visumą ir paskseta tarp pavienių proporcijų.
yra argumentum ad hominem. Visų pirma, kad ji dar susipažinėja su teorija, nereiškia, kad ji negali pasakyt tikslios ir vertos dėmesio pastabos. Kitas dalykas, aš visiškai nekalbėjau apie
Žinoma, kad ji gali įnešyti įnašą nustatinėjant ir t.t Esmė, jog esant itin kėbliom situacijom, reikia itin didelės patirites tipų nustatyme. Čia panašiai, kaip besipraktikuojančiam med.studentui duot operuoti kitą asmenį. Žinoma gali įvykti "stebukas", bet egzistuoja itin didelė tikimybė, kad vyskas susiklostis ne taip palankiai. Taip ir šiuo atvėju, kiek reikėjo kartu klysti, dalyvaut tipų nustatyme, peržiūrėti šimtus ar daugiau skirtingų kaukolių, kad pamatyti, tą taip jau minėta darvino kaukolės "klastingumą". Būtent todėl aš ir pradėjau taip perdėm "grieščiau" elgtis ties šiuo atvėju, nes pastebėjau, kad su darvinų galima greit susiklaidint. Užtai pradėjau šį "kvestionavimą", platesnį analizavima ir t.t Platono, bronsono atvėju didelio gimdymo "beveik " niekad neprisirikia, tipo proporcijos 80-90% atvėju, būna itin "aiškios". O, štai su darvinų ir galima lengvai pasimaut ant kabliuko, t.y Būta nemažai klaidingų atvėjų kai darvinas buvo sumaišytas su linkolnų ar volterų ar net kitais tipais, ir tik vėliau po platesniš sutikrinimu, klaidos buvo ištaisytos.
--
bendram reziume, paskutiniai atvėjai su darvinų, tai nėra tyčiniai pritempinėjimai ar kažkas tokio. Esmė tikslumas. Kartais pavienės proporcijos, nosis, smakras klaidina, sumaišo, bet bendras "paveikslas", kaukolės proorcijų "visuma" rodo ką kitą, o sutikrinus, tėvu, atžalų ir pnš. atvėjus parodo, kad toksai pastebėjimas buvo visgi teisingas.