Tipų teoriją atradau dar būdama 16-os ir tai buvo man kaip horoskopas arba vienas iš tų psichologinių testų, kurie neva atskleidžia koks esi. Beveik nieko nesupratau, bet buvo įdomu
Po kelių metų netikėtai prisiminiau ir norėjau pasižiūrėti vėl. Nustebau, kad teorija juda į priekį, tobulėja: pakeisti pavadinimai (neliko vinerio, ostapo ir kitų pavadinimų), atnaujinti ir suredaguoti tekstai. Daug kas tapo suprantamiau. Atsirado naujas voltero tipas. Regis, anksčiau bronsono ir linkolno santykiai laikyti pagarbos, nežinau, gal ne taip atsimenu.
Taigi matėsi, kad teorija nestovi vietoje ir tas pastūmėjo po truputį domėtis.
Manau, kad teorija padeda pažinti ir suprasti žmones bei save. Pamatyti savo stipriąsias ir silpnąsias puses.
Čia kalbama apie pastebėtus šablonus, modelius ir tam tikrus dėsnius, kurie tuo pačiu palieka daug laisvės.