Autorius Tema: Viktoras Karmaza benamiu choras  (Skaityta 3211 kartus)

Neprisijungęs Leotaurus

  • Administrator
  • Forumo siela
  • *****
  • Įrašai: 3852
  • Karma: +0/-0
  • Lytis: Vyras
  • Darvinas
    • Žiūrėti profilį
    • Tipų teorija
Viktoras Karmaza benamiu choras
« Įrašytas: Birželio 17, 2013, 11:56:16 am »
https://www.facebook.com/viktoras.karmaza?hc_location=timeline
http://www.lrytas.lt/pramogos/tv-kinas/dugne-atsidurusiam-v-karmazai-atsitiesti-padejo-dainavimas-benamiu-chore.htm


Viktoras Karmaza pasakojo, kad į jį kreipiasi žmonės, kamuojami įvairių priklausomybių.

— Konkursui artėjant prie pabaigos iš gyvenimo pasitraukė jo vedėjas aktorius Vytautas Šapranauskas, kuris turėjo bėdų dėl alkoholio. Ar manote, kad jis jausdavosi panašiai kaip jūs?

— Taip. Stebėdavau V. Šapranauską per repeticijas — jis visas tiesiog spirgėdavo iš noro dirbti, entuziazmas liedavosi per kraštus.

Taip ir man būdavo — jei žinodavau, kad po darbo galėsiu išgerti, gerindavau rekordus. Vis dėlto tai ne išeitis, tai veda į aklavietę.

— Kokios akimirkos jūsų gyvenime buvo sunkiausios?

— Prieš septynerius metus apdegiau — šalia manęs sprogo dujų balionas. Susižalojau rankas, nes užsidengiau akis. O mane patį sprogimo banga išsviedė kiaurai sieną.

Gydytojai stebisi, kad veidas sugijo. Giminaičiai jau buvo mane palaidoję.

Po dviejų su puse mėnesių atgavau sąmonę ir apėmė panika, kad tapau neįgalus: rankos buvo aprištos, nugaroje žiojėjo skylė, o akių negalėjau užmerkti.

Laimė, po pusantro mėnesio atsistojau ant kojų.

— Esate diplomuotas elektromechanikas, tačiau niekur nedirbate.

— Mano darbingumas — 20 procentų. Rankos patyrė trečio laipsnio nudegimą. Tik puodelį pakelti galiu — kaulai yra visai netvirti.

Po nelaimės negalėjau dirbti. Mane išgelbėjo atsakomybė už du vaikus. Dėl jų turėjau kabintis į gyvenimą.

Iki tol gyvenome kartu su žmona jos tėvo bute, tačiau atsitikus nelaimei ji išvyko su kitu vyru į užsienį. Vėliau grįžo ir mums dar neišsiskyrus parsivedė namo kitą.

Mano girtavimo stažas — 33 metai. Atsakingai žiūrėjau į mokslus, mėgdavau skaityti, dirbdamas negerdavau, tačiau išgyvenęs sprogimą smarkiai įnikau į alkoholį.

Vienu metu mano pusryčiai būdavo degtinė, cigaretė ir kava.

— Ar išgėręs elgdavotės agresyviai?

— Per pusantrų metų gal 6 ar 7 kartus buvau pakliuvęs į policiją. Artimų žmonių nepuldavau, nebent įžeidinėdavau žodžiais. O su pareigūnais susigrumdavau. Jie mane surišdavo, išsiveždavo, o ryte aš net padėkodavau už tai.

Kai gerdavau, neatsimindavau, ką prikrėčiau, todėl nubudęs ryte dėl visa ko atsiprašydavau artimųjų.

Vaikai keletą kartų nufilmavo mane išgėrusį ir vėliau pačiam parodė. Jie ėmė aiškinti, kad ko nors imčiausi, nes esu alkoholikas. Tik tada susimąsčiau.

Kaip tik tuo metu susirašinėjau su drauge. Mūsų meilė buvo poetiška. Kai ji išvydo, koks aš esu, nusivylė. Dabar bandau reabilituotis, iki šiol pas ją gyvenu.

— Kada supratote esąs alkoholikas?

— Tai pripažinau prieš trejus metus, o į anoniminių alkoholikų grupę nuėjau prieš dvejus. Už tai esu dėkingas savo jau pilnamečiams vaikams. Šiuos Naujuosius metus sutikau detoksikacijos klinikoje, o paskui ėmiausi Minesotos programos.
http://www.lrytas.lt/pramogos/tv-kinas/dugne-atsidurusiam-v-karmazai-atsitiesti-padejo-dainavimas-benamiu-chore.htm