PAVELDIMUMO TYRIMAI. Neurofiziologijos instituto mokslinė bendradarbė Irina Jermakova (Ирина Ермакова) atliko keletą eksperimentų su žiurkėmis, bet juos užbaigti neleido – nutraukė finansavimą. Tačiau net ir tie gauti rezultatai šokiravo ne tik ją, bet ir daugelį pasaulio mokslininkų. Mokslininkė pasakojo, jog tyrimams išleido visas savo asmenines santaupas, be to jai finansiškai padėjo viena pažįstama moteris. Pirmojo eksperimento metu ji tyrinėjo žiurkių fiziologinę būklę ir jauniklių mirtingumą pirmojoje ir antrojoje kartoje. Pirmame bloke buvo tirta 30 patelių, padalintos į 4 grupes.
Pirmajai grupei kartu su įprastu maistu duodavo ir genetiškai modifikuotų (GM) sojos miltų. Antros grupės žiurkėms su pašaru duodavo nemodifikuotos sojos. Trečią grupę šėrė tik GM soja, o ketvirtoji (kontrolinė) grupė maitinosi įprastu pašaru be priedų.
Žiurkės maitintos iki poravimosi ir tik poravimosi metu, taip pat esant nėštumui ir laktacijos periodui. Iš viso gimė 221 jauniklis. Negatyvūs rezultatai buvo gauti grupėje „GM soja“. Daugiau nei pusė žiurkiukų (51,6 %) iš pirmos kartos mirė per pirmąsias tris savaites, likusios gyvos buvo 1,5-2 kartus mažesnės, nei žiurkiukai iš kontrolinės grupės. Jie buvo nusilpę ir neišsivystę.
Įdomu tai, jog netgi grupėje „paprasta soja“ pasireiškė žiurkiukų svorio sumažėjimas, nors, baltymingas pašaras turėtų duoti priešingus rezultatus. Kuomet buvo suporuotos likusios gyvos žiurkės iš grupės „GM soja“, antros kartos palikuonių negimė iš vis. Kai kurias pateles iš grupės „GM soja“ suporavus su sveikais patinais, palikuonių buvo, bet labai nusilpusių.
Kita eksperimentų serija tirta GM soja šertų žiurkių vidaus organų pakitimus. Rimti pataloginiai pakitimai aptikti kepenyse (jos buvo kaip rėtis) ir patinų sėklidėse (jos pamėlynavo). Širdis, smegenys, liaukos ir kiti organai nebuvo suspėti ištirti – eksperimentai buvo sustabdyti institutui patyrus milžinišką spaudimą iš GM gamintojų. Jie tiesiogiai kreipėsi į instituto prezidiumą, reikalaudami nutraukti sojos tyrimus, motyvuodami tuo, jog dabar toks didelis transgeninių produktų srautas į rinką, kad nieko jau negalima padaryti ir nereikia gąsdinti žmonių.
Tačiau mokslininkės tai nesustabdė ir po kelerių metų susitaupiusi pinigų ji vėl tęsia tyrimus. Šie pakartotiniai tyrimai daryti dar ir tam, kad būtų paneigta teorija, jog neigiamas poveikis žiurkėms atsirado dėl herbicidų, buvusių GM maiste. Manoma, kad transgeninėje sojoje, kuri atspari herbicidui (būtent tokia ir buvo tiriama), pastarasis gali kauptis joje ir neigiamai paveikti embrionus. Todėl buvo modifikuota žiurkių maitinimo schema: GM soja žiurkės maitintos tik likus dviem savaitėms iki žiurkių poravimosi ir 2-3 dienas poravimosi metu, o nėštumo ir laktacijos metu sojos nebuvo duodama. Tačiau rezultatai praktiškai identiškai atkartojo pirmųjų tyrimų rezultatus. Grupėje „GM soja“ jauniklių mirtingumas viršijo 50 % , o iš likusių gyvų didelė dalis buvo fiziškai neišsivysčiusi.
Eksperimento rezultatai: trijų savaičių pirmosios kartos žiurkės. Kairėje žiurkė negavusi GMO sojos, dešinėje - maitinta su GMOKadangi žiurkių organizmo sandara ir biochemija labai panaši į žmogaus, šie tyrimų rezultatai pakankamai kraupūs.
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/straipsnis/Genetiskai-modifikuoti-organizmai-Antra-dalis:-ne-viskas-auksas-kas-auksu-ziba?name=straipsnis-3735&l=2
Genų įterpimas po apvaisinimo.
http://www.stoletie.ru/rossiya_i_mir/irina_jermakova_transgeny_strashneje_atomnoj_bomby_2011-02-24.htm
http://www.systemdev.ru/articles/main/news2-4.html
