Platono tipo smuiko virtuozas savo koncertais aplankęs beveik visą mūsų planetą. Platono tipas muzikoje yra lyderis NR1. tai nepriklauso nuo žmogaus tautybės.
Davidas Fiodorovičius Oistrachas (rus. Давид Фёдорович Ойстрах g. 1908 rugsėjo 30 Odesa, Ukraina – 1974 m. spalio 24 d. Amsterdamas, Nyderlandai) – rusų smuikininkas, muzikos pedagogas, dirigentas, visuomenės veikėjas, vienas iškyliausių XX amžiaus muzikantų, vienas garsiausių pasaulio smuikininkų.
Davidas Fiodorovičius Oistrachas, būdamas talentingas ir produktyvus pedagogas, išugdė nemažai pasaulinės šlovės sulaukusių smuikininkų. Oistrachas įrašė kone visus reikšmingesnius smuiko veikalus ir daugybę kamerinės muzikos įrašų, taip pat redagavo didelę dalį svarbiausių smuiko kūrinių ir buvo reikšmingo skaičiaus naujų opusų konsultantu ir pirmuoju atlikėju. Davidas Oistrachas buvo ir dirigentas, dirigavęs įvairiausiems viso pasaulio orkestrams.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Davidas_Oistrachas 1930 metais Davidas Oistrachas laimėjo pirmąją premiją Ukrainos respublikiniame smuikininkų konkurse Charkove
1935 metais laimėjo pirmąją premiją Visasąjunginiame konkurse Leningrade
1935 metais Varšuvoje surengtame pirmajame tarptautiniame H. Wieniawskio smuikininkų konkurse jisai laimėjo antrąją premiją, užleisdamas ant aukščiausios pakylos talentigą 15-kos metų smuikininkę Ginette Neveu
1937 metais Briuselyje surengtame Eugeno Ysaye konkurse (dabar žinomas kaip Karalienės Elizabietos konkursas), laimėjo absoliučią pirmąją vietą, kuri galutinai atvėrė jam kelią į pasaulinį pripažinimą. Iš karto po konkurso surengtas koncertinis turas po Belgiją, Nyderlandus ir Prancūziją susilaukė ypatingo dėmesio. Koncertų salės lūžo nuo klausytojų, o pasirodymus lydėdavo griausmingos ovacijos.
1968 m. buvo švenčiamas smuikininko šešiasdešimtmetis, kurio proga buvo surengta daug šventinių koncertų Sovietų Sąjungoje, tarp jų ir Vilniuje. Oistrachas jau buvo sulaukęs pasaulinės šlovės ir pripažintas vienu žymiausių XX amžiaus smuikininkų, šalia Jaschos Heifetzo, Yehudi Menuchino, Georgo Eneskų ir kitų.
Apie 10 metų Oistrachas grojo 1702 metų Stradivarijaus smuiku Conte di Fontana, kurį 1966-aisias iškeitė į 1715 metų Stradivarijų Ex Marsick.
1964 m. Oistrachas patyrė infarktą. Tačiau sėkmingai reabilitavęsis toliau tęsė savo aktyvią koncertinę ir pedagoginę veiklą. Jis jau buvo tapęs vienas iš pagrindinių Sovietų Sąjungos kultūriniu ambasadoriumi užsienyje. Po ciklo diriguotų koncertų Davidas Oistrachas mirė Amsterdame, nuo širdies smūgio, 1974 m. Jo palaikai buvo pervežti ir palaidoti Maskvoje.
