Juozapas Ignotas Kraševskis (lenk. Józef Ignacy Kraszewski, 1812 m. liepos 28 d. Varšuvoje – 1887 m. kovo 19 d. Ženevoje, palaidotas Krokuvoje) – lenkų istorikas, rašytojas, kritikas ir publicistas.
Biografija
Mokėsi Sislovičiaus gimnazijoje, 1822-1826 m. mokėsi Palenkės Bialos akademijoje. 1829–1830 m. Vilniaus universitete studijavo literatūrą, muziką. Už dalyvavimą anticariniame studentų judėjime 1830–1832 m. buvo kalinamas, nuo 1834 m. daugiausia gyveno Douhaje kaime Pružanaie (dab. Baltarusija). Nuo 1856 m. Vilniaus archeologijos komisijos narys, 1863 m. emigravo į Vokietiją, gyveno Drezdene, 1872 m. buvo išrinktas Krokuvos visuomenės mokslų akademiku.
Mokslinė veikla
J. I. Kraševskis žinomas kaip istorikas, rašytojas, kritikas ir publicistas, palikęs apie 600 tomų įvairios kūrybos. Domėjosi Lietuvos istorija, lietuvių kalba, mitologija, rinko dainas, padavimus, priežodžius, leido žurnalą „Athenaeum“ (1841–1851 m. išėjo 66 numeriai). Taip pat domėjosi archeologiniais paminklais, dažnai apie juos rašė spaudoje ir kituose leidiniuose, palaikė ryšius su grafais Tiškevičiais, L. A. Jucevičiumi ir kitais šviesuoliais, 1871 m. dalyvavo Bolonijos archeologijos kongrese, 1874 m. – tarptautiniame archeologų suvažiavime Stokholme. J. I. Kraševskio darbai prisidėjo prie Lietuvos senosios istorijos populiarinimo.[1] 1962 m. liepos 28 d. Romanuvo kaime atidarytas Juozapo Kraševskio muziejus.
