Autorius Tema: Olssonas Sorenas  (Skaityta 484 kartus)

Neprisijungęs Leotaurus

  • Administrator
  • Forumo siela
  • *****
  • Įrašai: 3334
  • Lytis: Vyras
  • Darvinas
    • Žiūrėti profilį
    • Tipų teorija
Olssonas Sorenas
« Įrašytas: Birželio 08, 2016, 09:27:32 pm »

Olssonas Sorenas (Olsson Soren) genderistinis rašytojas.




Socialiniuose tinkluose – mažamečius auginančių tėvų sujudimas. Internete ėmė plisti nufotografuotas knygelės puslapis, kuriame matyti šokiruojantis turinys apie duše stovinčius nuogus vyrus ir mažą mergaitę. Būtent ši švedų autoriaus Soreno Olssono knyga „Berto dienoraštis“ aprašyta scena nepaliko abejingų. REKLAMA Ištrauka, kuria pasipiktino vaikus auginantys tėvai, skamba taip: „Paplaukioję prausėmės duše. Visur buvo pilna dėdžių. Aš žiūrėjau į jų pimpaliukus. Tas, kuris stovėjo šalia mūsų, turėjo tokį mažiuką. – Koks mažas tavo pimpaliukas, – pasakiau.“ Puslapis su šia ištrauka iliustruotas dviem nuogais vyrais ir maža mergaite, kuri stovi tarp jų ir nustebusi apžiūrinėja vieno iš jų kūną. Kitas vyras laiko rankoje savo lytinį organą. Ar tokia švedų autoriaus knygelė, kuri mokykloje nėra privalomoji, tačiau septintokų graibstoma iš bibliotekų lentynų, neturėtų būti uždrausta? Ar tikrai moksleiviams turėtų būti prieinamos knygelės su tokiomis atviromis scenomis? Psichiatras: „Tai pornografija“ REKLAMA Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys įsitikinęs, kad tokios knygelės prilygsta pornografijai. Psichiatras pateikė Skandinavijos šalių patirtį – Švedijoje ir Danijoje įprasta prie pusryčių stalo aptarti lytinius santykius net vaikų akivaizdoje. Paradoksalu – skandinavai skiria labai daug dėmesio prevencijai užtikrinti, tačiau tuo pačiu leidžia vaikams skaityti knygas su itin atviromis scenomis. Rezultatas akivaizdus – tai veda prie to, jog vaikai kuo anksčiau nori išbandyti lytinius santykius, todėl gašlus atvirumas nėra išeitis. „Kai kas pasakys, kad esu konservatyvus, tačiau knygelėje aprašyta ir iliustruota scena man nėra panaši į jokią prevenciją – tai masturbacinis procesas, kuriame nėra jokios naudos ir pamokos vaikams. Skandinavai jau seniai leidžia sau daugiau – jie galvoja, kad yra normalu vaikų akivaizdoje garsiai kalbėti apie lytinius santykius, nes tai liečia fiziologiją, tačiau jie neatkreipia dėmesio į tai, jog vaikai ima reikšti norą paauglystėje viską išbandyti kuo anksčiau. Tokie dalykai veda prie iškreipto suvokimo apie intymumą ir lytiškumą. Net neabejoju, kad Skandinavijoje ši knygelė nėra šokiruojanti, tačiau Lietuvoje viskas kitaip. Normalu, kad ji kelia šoką. Itin atviri dalykai tikrai neveikia teigiamai. Žmonės, kalbantys su vaikais apie atvirumą ir lytiškumą, turi būti socialiai ir emociškai kompetetingi. Tiesmukas lytinių organų apžiūrėjimas nėra prevencija. Labai svarbu, kad greta vaikų, kurie ims skaityti tokias knygeles, būtų išmintingi suaugusieji. Tokiu atveju neigiamo poveikio gali net nebūti. Tikėtina, kad tai net galėtų tapti pokalbio apie vertybes ar stereotipus tema. Tačiau kas gali patvirtinti, kad visais atvejais greta vaikų bus protingi žmonės, gebantys su jais pasikalbėti? Jei to nebus, galime turėti rimtų pasekmių“, – įsitikinęs L.Slušnys. Psichiatras teigė, kad jis kaip specialistas ir tėvas nesuprastų literatūros sąrašo, į kurį būtų įtraukta ši knyga. Kaip jis teigė, jam nebūtų kančia paaiškinti vaikui paveikslėlį ir ištrauką, tačiau tai nėra tai, į ką reikėtų orientuotis vaikams ir paaugliams. Tiesa, yra kita medalio pusė – jeigu tokia ištrauka su paveikslėliais būtų kontekste apie prievartą ir padėtų įsivaizduoti tam tikras situacijas, kuomet kažkas daroma netinkamai, gal ir būtų naudos, tačiau taip, kaip yra dabar, L.Slušniui labiau primena pornografiją – savitikslį lytinių organų rodymą. E.Žiobienės patarėjas: tėvai atsakingi už tai, ką skaito vaikai Vaikų teisių apsaugos kontrolierės vyresnysis patarėjas Egidijus Meilas įsitikinęs, kad rūpintis tuo, ką skaito vaikai, yra tik tėvų reikalas. „Sunku objektyviai vertinti knygelės turinį. Galiu pateikti tik tam tikrą nuomonę – tėvai atsakingi už tai, kokias knygas skaito ir kokia informacija naudojasi jų vaikai. Jie turėtų tai vertinti, atsižvelgiant į vaikų pasirinkimą. Tėvai turi domėtis, kokią informaciją gauna vaikai. Lietuvoje cenzūra yra uždrausta – nėra išankstinio viešosios informacijos vertinimo. Tiesa, kilus tam tikroms abejonėms dėl leidinio naudingumo pagal vaikų amžių, reikėtų atsižvelgti į visuomenės informavimo įstatymą, kuriame išdėstyta, ar tam tikros knygos kenkia nepilnamečiams. Jei viešoji informacija nėra tinkama, ji turi būti ribojama ir neprieinama tam tikro amžiaus vaikams, tačiau iš anksto leidiniai nėra cenzūruojami. Pagal įstatymų numatytą tvarką viešosios informacijos turinį vertina Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje esanti ekspertų grupė“, – tvirtino vaikų teisių kontrolierės Editos Žiobienės patarėjas. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga yra gavusi kelis skundus dėl netinkamo turinio knygelių. Tokiu atveju kreipiamasi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą. Jie priima sprendimus dėl netinkamo turinio. Jei paaiškėja, kad turinys tikrai netinkamas tam tikrai amžiaus grupei, knygos yra žymimos arba ženklinamos tam tikrais įspėjimais. Tėvai pasmerkė knygą: „To jau per daug“ Tėvai, socialiniuose tinkluose pamatę šokiruojančią knygelės „Berto dienoraštis“ ištrauką, nevyniojo žodžio į vatą. Neliko nė vieno, kuris būtų abejingas tokio turinio leidiniui. Dviejų vaikų mama rašė: „To jau per daug. Štai prie ko priveda, kai rašytojams leidžiama atvirai ir neslepiant aprašinėti tokius dalykus. Čia mūsų švietimo sistema tapo tokia supuvus, kad belįsdama į subinę visokiems seksualinių laisvių ir mažumų gynėjams, jau nebežino, kas yra padoru ir kas dar per anksti. Vaikams geriau pirkti klasiką, o ne šiuolaikinių apsirūkusių rašytojų rašliavas.“ „Artėja tokie laikai, kad kai mano sūnus išmoks skaityti, tol visas jo knygas reikės perskaityti man. Į biblioteką irgi visada eisiu kartu ir stebėsiu, ką vaikas parsineša. Kuo toliau, tuo labiau vaikų iš akių negalima paleisti.“ „Košmaras kažkoks. Kam vaikams reikia knygos apie pedofilus?“ Sukrėtė ir kitos knygos Švedų rašytojo Olssono Soreno knygą „Berto dienoraštis“ 1998 metais išleido leidykla „Vaga“. Vyriausioji redaktorė Agnė Puzauskaitė teigė, kad leidykloje nebedirba nė vienas žmogus, kuris būtų galėjęs prisidėti prie knygos išleidimo prieš daugiau nei 18 metų. A.Puzauskaitė patikino, kad ši knyga pirkėjams knygynuose nebeparduodama. Ne tik „Berto dienoraštis“ sukrėtė aktyvius tėvus. Pastaruoju metu it virusas plinta dar kelios knygos, kuriose fiksuojamas neigiamas turinys, netinkantis vaikams. Tėvai piktinasi Wilhelmo Grimmo pasaka „Priešgyna vaikas“. Citata apie neklaužadą vaiką, jo mušimą ir skaudžią mirtį, nepalieka abejingų. „Buvo kartą toks priešgyna vaikas, ką tik motina jam pasakys, – jis ne ir ne. Todėl nemylėjo jo Dievulis ir pasiuntė ligą, kurios joks gydytojas negalėjo išgydyti, ir neilgai trukus vaikas jau gulėjo ant lentos. Nuleido jį į duobę, užklojo žemėmis, tik staiga kyšt, išlindo iš kapo jo rankutė ir styro. Užbėrė ją, užkasė žemėmis, bet nieko tas nepadėjo. Tik užkasa, žiūrėk, rankutė ir vėl kyšo. Nebuvo kas daryti, turėjo motina pati eiti prie kapo ir sušerti rykštele per rankutę, ir kai ji taip padarė, rankutė vėl pasislėpė po žeme ir nuo to laiko vaikas jau ramiai gulėjo savo kapelyje“, – rašoma knygoje. Dar viena abejingų nepalikusi knyga – lietuvių rašytojo ir leidėjo Juozo Nekrošiaus „Rainiaus džiaugsmai ir bėdos“. Toje knygoje atvirai aprašomas narkotikų atsiradimo kelias ir skatinimas rūkymas: „Bus katinui balius! Bus katinui vaišės!.. Bus juoko, kai kniauks, mėnesienoj apkvaišęs.“ „Pačiulpk, katinėli, pypkelės cibuką. Jau tavo nagučiai atšipo, atbuko.“ Pastebėję netinkamo turinio knygas, kreipkitės į Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybą arba atitinkamos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių.

Skaitykite daugiau: http://gyvbudas.lrytas.lt/seima/knygelese-vaikams-dedziu-pimpaliukai-ir-katinai-narkomanai.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
« Paskutinį kartą keitė: Birželio 09, 2016, 03:08:12 pm sukūrė Leotaurus »