Putinas.

[Blyksns]

Putinas yra sukruštas gaidys.

[mendoza]

tai naujiena

[Justinas999]

Ką padarysi... 

[Leotaurus]

Linkolnas Edwardas Lucasas siūlo imtis vakarams siūlo nelaukti, jo žodžiais "Putinas išprotėjo"
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/e-lucasas-nuo-karo-mus-gali-skirti-kelios-valandos.d?id=64181198


Mes esame prie III pasaulinio karo ribos. JAV gal finansiškai rems Ukrainos kovotojus, bet į atvirą karą nesivels. Nes atviras karas gresia atomu. Jungtinės Amerikos valstijos yra šalia jūros, viena termobranduolinė bomba susprogdinta prie pat JAV krantų 1Km. aukščiu nušluotų Vašingtoną ir pusę JAV.



Kaip bronsono pilotuojamą lėktuvą SU 25  2008m pamušo gruzinai. Buvo naudojami ukrainietiški radarai ir raketos kurie buvo įjungti 3 sekundes.

Egzistuoja jėgos kurios meistriškai sukelia konfliktus tos jėgos mus artina prie pasaulinio karo. Informacijos amžiuje karas vyksta tarp žiniasklaidos priemonių, kas daugiau suklastos duomenų ir pateiks jų vienpusiškų tas laimės karą.
Rusija pralaimi ekonomini, informacinį karą. Rusai nesugeba pasiekti vakarų lygio propagandos.
Ir iš vakarų ir iš Rusijos metama propaganda neatskleidžia realios situacijos.




Istorijos spiralė kartojasi monitarinė sistema negali be pasaulinių karų. Karas išvaduoja žmones nuo skolų.

Karus sukuria ne valstybių vadovai bet tie kurie valdo finansus. Hitleris buvo remiamas JAV http://www.theguardian.com/world/2004/sep/25/usa.secondworldwar

Rusija – šalis su didžiulėmis skolomis, ir pastaraisiais metais jos skola augo greičiau nei pajamos iš eksporto. Skola jau viršijo 600 mlrd. dolerių, ir jeigu keli JAV bankai sužaistų biržoje, stengdamiesi susilpninti rublį, tai būtų rimtas smūgis ne pačius geriausius laikus išgyvenančiai Rusijos ekonomikai. Tiesa, tai vyksta jau net ir be bankų pastangų. Pirmadienį rublis smarkiai krito, ir ekonomistai skaičiuoja, kad viena diena kainavo Rusijai daugiau nei Sočio olimpinės žaidynės.

Rusijos skola išaugtų dešimtimis milijardų dolerių. Tai taip pat reikštų, kad krentant valiutos kursui, paspartėtų kapitalo nutekėjimas, o taip pat – padidėtų skolos aptarnavimo išlaidos bei sumažėtų šalies skolinimosi reitingas.

Tačiau tai turėtų ir atsakomąjį smūgį. Mat Vakarų bankai taip pat veikia Rusijoje, ir tai atsilieptų jiems, be to, valiutų karai nesunkiai ima vystytis kita kryptimi – pavyzdžiui, Kinija galėtų surengti atsakomąjį smūgį JAV, o juk kinai dabar yra didžiausi amerikiečių vertybinių popierių pirkėjai.

Be to, Rusija turi ne tik dideles skolas, bet ir nemažus valiutinius rezervus – beveik 500 mlrd. dolerių. Taigi, lėšų rublio kurso išlaikymui gali užtekti. 1997 metais įvyko panašus smūgis, tačiau tuomet Rusija turėjo mažai dolerių, o spekuliantų ataka buvo krizės Azijoje ir sumažėjusios paklausos naftai pasekmė. Rusijos valdžia, naudodamasi TVF 22,6 mlrd. dolerių kreditu, bandė išgelbėti situaciją, tačiau Maskvos biržų indeksai krito 80 proc. Valdžiai teko nusileisti ir devalvuoti rublį.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/verslas/finansai/sesi-ekonominiai-budai-parklupdyti-rusija-662-409551#ixzz2uwNu8ZY8
http://www.15min.lt/naujiena/verslas/finansai/po-rusijos-atakos-pries-ukraina-brangsta-auksas-662-409483?cf=vl



JAV nebelaukia Europos – ruošia sankcijas Rusijai

JAV pasirengusios įšaldyti Rusijos valstybinių institucijų ir investuotojų lėšas bei pritaikyti kelionių ribojimus asmenims, prisidėjusiems prie įvykių Rusijoje, skelbia „The Guardian“.

„Tikimybė, jog JAV Rusijai pritaikys griežtas sankcijas, labai didelė“, - tokią mintį per spaudos konferenciją išsakė JAV valstybės departamento atstovė spaudai Jen Psaki.

„Jeigu jie ir toliau nekeis krypties, kuria juda dabar, mes taip pat neketiname sustoti ir imsimės priemonių. Šiuo metu ne tik svarstome galimybę pritaikyti sankcijas, mes jau dabar rengiame galimus variantus. Šiandien esame dar labiau pasirengę tokiam žingsniui nei vakar“, - pareiškė JAV valstybės departamento atstovė spaudai.

JAV Senato komiteto Europos klausimams pirmininkas Chrisas Murphy pranešė, jog komitetas svarsto galimybę įvesti sankcijas Rusijos bankams, įšaldyti šalies valstybinių institucijų ir investuotojų lėšas, apriboti keliones asmenims, susijusiems su situacija Ukrainoje.

Politikas taip pat sakė, jog savarankiškos JAV sankcijos Rusijai bus neveiksmingos tik tuo atveju, jeigu jų nepalaikys atitinkami Europos sprendimai.

JAV planuoja izoliuoti Rusiją

JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį perspėjo, kad Jungtinės Valstijos planuoja įvairias ekonomines ir diplomatines sankcijas, kad „izoliuotų“ Rusiją, jeigu Maskva nenutrauks savo invazijos į Ukrainą.

„Rusija yra klaidingoje istorijos pusėje“, – pareiškė JAV lyderis, sakydamas, jog beveik visas pasaulis laiko Maskvos sprendimą pasiųsti karius į Krymą tarptautinės teisės pažeidimu..

Likus parai iki JAV valstybės sekretoriaus Johnas Kerry atvykimo į Kijevą, kuri jis sieks pademonstruoti, kad Vašingtonas palaiko Ukrainos teisę pačiai rinktis savo ateitį, Jungtinės Valstijos išsamiau paaiškino, kokią „kainą“ Rusijai gali tekti sumokėti už savo veiksmus.

Vašingtonas pažymėjo, jog staigus rublio kurso kritimas yra įrodymas, jog Rusija jau dabar brangiai moka už savo intervenciją į Krymą, o B.Obama paprašė Kongreso laikyti debatus dėl ekonominės pagalbos paketo Ukrainai savo darbotvarkės prioritetu.

„Rusija negali nebaudžiamai siųsti savo karių ir pažeisti esminių principų, kurie pripažįstami visame pasaulyje, – sakė B.Obama. – Rusams taip pat nurodome, jog jeigu jie iš tikrųjų tęs dabartinę trajektoriją, kurioje yra dabar, mes nagrinėjame ištisą virtinę žingsnių – ekonominių, diplomatinių – kurie izoliuos Rusiją.“

B.Obama sakė, kad po pokalbių telefonu su Europos lyderiais yra įsitikinęs, jog pasaulis „daugmaž vieningai“ laikosi nuomonės, kad Rusija pažeidė Ukrainos teritorinį vientisumą ir tarptautinę teisę.

Valstybės departamento atstovė Jennifer Psaki (Dženifer Psaki) sakė, kad Vašingtonas pasiruošęs „judėti į priekį“ sankcijų Rusijai klausimu ir kad JAV raginimai imtis veiksmų jau duoda vaisių.

„Jeigu pažvelgtumėte į staigų Rusijos rublio nuosmukį, jeigu šiandien pažvelgtumėte į Rusijos vertybinių popierių biržą – tai tėra du pavyzdžiai“, – sakė ji.

J.Psaki pažymėjo, kad kol kas nenustatyti jokie terminai, kada Jungtinės Valstijos galėtų paskelbti sankcijas.

„Žvelgiame į platų pasirinkimų ratą – ar (sankcijų taikiniai) būtų asmenys, ar institucijos, ar pareigūnai; visa tai yra svarstoma“, – aiškino atstovė.

Tarp galimų priemonių minimos galimybės uždrausti išduoti vizas Rusijos politinio ir finansų elito nariams arba įšaldyti jų turtą. Taip pat gali būti imtasi priemonių prieš kai kurias Rusijos finansų institucijas.

B.Obama užsiminė, kad Jungtinės Valstijos ir jų partneriai gali boikotuoti Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikimą, kurį planuota surengti birželį Rusijos Juodosios jūros kurorte Sočyje. Tos šalys jau sustabdė pasiruošimus susitikimui.

http://www.delfi.lt/news/daily/world/v-janukovycius-praso-v-putino-griebtis-ginklo.d?id=64182088#ixzz2uwPVxhPP

Jeigu lyginant karų skaičiais JAV didesnis agresorius negu Rusija.


JAV karai
2000–2009

    2000 – Sierra Leone: On May 12, 2000, a U.S. Navy patrol craft deployed to Sierra Leone to support evacuation operations from that country if needed.[RL30172]

    2000 - Nigeria: Special Forces troops are sent to Nigeria to lead a training mission in the county.[8]

    2000 – Yemen: On October 12, 2000, after the USS Cole attack in the port of Aden, Yemen, military personnel were deployed to Aden.[RL30172]

    2000 – East Timor: On February 25, 2000, a small number of U.S. military personnel were deployed to support the United Nations Transitional Administration in East Timor (UNTAET). [RL30172]

    2001 – On April 1, 2001, a mid-air collision between a United States Navy EP-3E ARIES II signals surveillance aircraft and a People's Liberation Army Navy (PLAN) J-8II interceptor fighter jet resulted in an international dispute between the United States and the People's Republic of China called the Hainan Island incident.

    2001 – War in Afghanistan: The War on Terror begins with Operation Enduring Freedom. On October 7, 2001, U.S. Armed Forces invade Afghanistan in response to the 9/11 attacks and "begin combat action in Afghanistan against Al Qaeda terrorists and their Taliban supporters."[RL30172]

    2002 – Yemen: On November 3, 2002, an American MQ-1 Predator fired a Hellfire missile at a car in Yemen killing Qaed Salim Sinan al-Harethi, an al-Qaeda leader thought to be responsible for the USS Cole bombing.[RL30172]

    2002 – Philippines: OEF-Philippines, As of January, U.S. "combat-equipped and combat support forces" have been deployed to the Philippines to train with, assist and advise the Philippines' Armed Forces in enhancing their "counterterrorist capabilities."[RL30172]

    2002 – Côte d'Ivoire: On September 25, 2002, in response to a rebellion in Côte d'Ivoire, U.S. military personnel went into Côte d'Ivoire to assist in the evacuation of American citizens from Bouaké.[9]

[RL30172]

    2003–2011 – War in Iraq: Operation Iraqi Freedom, March 20, 2003, The United States leads a coalition that includes the United Kingdom, Australia and Poland to invade Iraq with the stated goal being "to disarm Iraq in pursuit of peace, stability, and security both in the Gulf region and in the United States."[RL30172]

    2003 – Liberia: Second Liberian Civil War, On June 9, 2003, President Bush reported that on June 8 he had sent about 35 U.S. Marines into Monrovia, Liberia, to help secure the U.S. Embassy in Nouakchott, Mauritania, and to aid in any necessary evacuation from either Liberia or Mauritania.[RL30172]

    2003 – Georgia and Djibouti: "US combat equipped and support forces" had been deployed to Georgia and Djibouti to help in enhancing their "counterterrorist capabilities."[10]

    2004 – Haiti: 2004 Haitian coup d'état occurs, The US first sent 55 combat equipped military personnel to augment the U.S. Embassy security forces there and to protect American citizens and property in light. Later 200 additional US combat-equipped, military personnel were sent to prepare the way for a UN Multinational Interim Force, MINUSTAH.[RL30172]

    2004 – War on Terrorism: U.S. anti-terror related activities were underway in Georgia, Djibouti, Kenya, Ethiopia, Yemen, and Eritrea.[11]

    2004–present: Drone attacks in Pakistan

    2005–06 – Pakistan: President Bush deploys troops from US Army Air Cav Brigades to provide Humanitarian relief to far remote villages in the Kashmir mountain ranges of Pakistan stricken by a massive earthquake.

    2006 – Lebanon, U.S. Marine Detachment, the 24th Marine Expeditionary Unit[citation needed], begins evacuation of U.S. citizens willing to leave the country in the face of a likely ground invasion by Israel and continued fighting between Hezbollah and the Israeli military.[12][13]

    2007 – Somalia: Battle of Ras Kamboni, On January 8, 2007, while the conflict between the Islamic Courts Union and the Transitional Federal Government continues, an AC-130 gunship conducts an aerial strike on a suspected al-Qaeda operative, along with other Islamist fighters, on Badmadow Island near Ras Kamboni in southern Somalia.[14]

    2008 – South Ossetia, Georgia: Helped Georgia humanitarian aid,[15] helped to transport Georgian forces from Iraq during the conflict. In the past, the US has provided training and weapons to Georgia.

2010–present

    2010-11 - War in Iraq: Operation New Dawn, On February 17, 2010, U.S. Secretary of Defense Robert Gates announced that as of September 1, 2010, the name "Operation Iraqi Freedom" would be replaced by "Operation New Dawn". This coincides with the reduction of American troops to 50,000.
    2011 - Libya: Operation Odyssey Dawn, Coalition forces enforcing U.N. Security Council Resolution 1973 with bombings of Libyan forces.
    2011 - Osama Bin Laden is killed by U.S. military forces in Pakistan as part of Operation Neptune Spear.
    2011 - Drone strikes on al-Shabab militants begin in Somalia.[16] This marks the 6th nation in which such strikes have been carried out,[17] including Afghanistan, Pakistan, Iraq, Yemen[18] and Libya.
    2011 - Uganda: US Combat troops sent in as advisers to Uganda.[19]
    2012 - Jordan: 150 US troops deployed to Jordan to help it contain the Syrian Civil War within Syria's borders.
    2012 - Turkey: 400 troops and two batteries of Patriot missiles sent to Turkey to prevent any missile strikes from Syria.
    2012 - Chad: 50 U.S. troops have deployed to the African country of Chad to help evacuate U.S. citizens and embassy personnel from the neighboring Central African Republic's capital of Bangui in the face of rebel advances toward the city.
    2013 - Mali: US forces assisted the French in Operation Serval with air refueling and transport aircraft.
    2013 - Somalia: US Air Force planes supported the French in the Bulo Marer hostage rescue attempt. However, they did not use any weapons.
    2013 - 2013 Korean crisis
    2013 - Navy SEALS conducted a raid in Somalia and possibly killed a senior Al-Shabaab official, simultaneously another raid took place in Tripoli, Libya, where Special Forces captured Abu Anas al Libi (also known as Anas al-Libi)[20]

[Leotaurus]

Chrusciovo Krymo perdavimas Ukrainai.



    Jeigu rytoj karas, arba kas bus, jeigu Rusija nuspręstų pasiimti Krymą (21)

Vadim Volovoj, Geopolitinių studijų centro ekspertas, politikos mokslų daktaras
2008 06 17

Ukrainos teritorinio vientisumo problemos šaknys susiformavo labai seniai, o štai potencialaus konflikto dėl Krymo tarp Maskvos ir Kijevo istorija prasidėjo 1954 m., kai minint Rusijos ir Ukrainos „susivienijimo“ 300-ąsias me­tines tuometis SSRS vadovas Nikita Chruščiovas perdavė visą Krymo regioną (anksčiau priklausiusį Rusijos SFSR) Ukrainos SSR kaip „broliškos“ meilės įrodymą. Oficialiai ši „dovana“ buvo patvirtinta SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo sprendimu. Galbūt tokioje procedūroje ir galima surasti teisinį pretekstą Rusijos pretenzijoms į Krymą, bet tai padaryti Maskvai bus ne taip jau lengva. Tas pat ir dėl Sevastopolio miesto. Maskvos mero Jurijaus Lužkovo tvirtinimu, perduo­dant Krymą Ukrainos žinion, Sevastopoliui atskiru dekretu buvo suteiktas specialusis statusas (miestas tapo tiesiogiai pavaldus centrinei SSRS valdžiai), todėl Sevastopolio negalima priskirti te­ritorijoms, kurias Rusija perdavė Ukrainos jurisdikcijai. Tačiau teisine prasme situacija yra daug sudėtingesnė, negu ją mėgina vaizduoti Maskvos meras. [1] Pagaliau, 1997 m. Rusija ir Uk­raina pasirašė Draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės su­tartį, pagal kurią Rusija pripažįsta 1991 m. Ukrainos sienas (t. y. tokias, kokios buvo nustatytos 1954 m.) mainais į šios šalies garantijas, kad bus plėtojami draugiški santykiai su Rusija ir gerbiami Rusijos saugumo interesai Kryme. Kitaip tariant, šia sutartimi Rusijos Federacija pripažino Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į savo saugumo garantijas iš pastarosios pusės.

Šiame kontekste Ukrainos stojimas į NATO yra faktinis sutarties pažeidimas (nebent laikytumeisi pozicijos, kad NATO plėtra – tai demokratijos bei laisvės erdvės plėtra ir todėl jokios grėsmės Rusijai nekelia). Be to, šių metų gegužės 20 d. Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka išleido dekretą, kuriame pavedė šalies vyriausybei iki liepos 20 d. parengti įstatymo projektą dėl Rusijos Juodosios jūros laivyno iškeldinimo iš Sevastopolio uosto 2017 metais. Tai jis asmeniškai patvirtino naujajam Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui paskutinio jų susitikimo Peterburge metu. Savo ruožtu D. Medvedevas jam pranešė naujieną, kad nuo kitų metų pradžios dujos Ukrainai brangs dvigubai, nes jų kainą pakėlė Centrinės Azijos šalys, o Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo: „Likus devyneriems metams iki laivyno buvimo Kryme termino pabaigos, duoti nurodymus vyriausybei ruošti Juodosios jūros laivyno iškeldinimą – žinoma, tai ne toks požiūris, kurio mes norėtume iš artimų savo partnerių. Bet jie [prezidentai] ten kalbėjo apie NATO plėtrą. Ukrainos narystė tokiame aljanse, kuriam kyla vis daugiau klausimų, žinoma, negali būti vertinama visiškai atsietai nuo Rusijos saugumo klausimo, o Draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartis su Ukraina numato, kad nė viena šalis nesiims žingsnių, kurie kenks ar sudarys grėsmę kitos šalies saugumui.“ [2] Dar aštriau pasisakė trečias žmogus (jau ne Maskvos meras) valstybėje, Rusijos Federacijos tarybos pirmininkas Sergejus Mironovas. Jo teigimu, jeigu Ukrainos vadovybė ir toliau reikalaus Rusijos laivyno pasitraukimo iš Sevastopolio, Rusija gali iškelti klausimą, „kokiu pagrindu Sevastopolis, Rusijos šlovingos karinės istorijos miestas, glaudžiai susijęs su Rusijos istorija, yra svetimos valstybės teritorijoje. Koks yra tokios situacijos teisinis pagrindas?“ [3] Ir net tai dar ne pabaiga.

Dar būdamas Rusijos prezidentu Vladimiras Putinas nuvyko į NATO suvažiavimą Bukarešte, kur iš jo laukė antrojo Miuncheno. Savo oficialioje spaudos konferencijoje jis vėliau kalbėjo apie konstruktyvų dialogą ir bendradarbiavimą su Aljansu, tačiau už uždarų durų, kaip praneša atskiri šaltiniai, jo kalba ryšium su Ukrainos tematika buvo emocionali ir agresyvi. Pranešama, kad kreipdamasis į JAV prezidentą V. Putinas pasakė: „Tu gi supranti, George‘ai, kad Ukraina – tai net ne valstybė! Kas yra Ukraina? Viena jos teritorijos dalis – tai Rytų Europa, o kita dalis – ir labai didelė – mūsų padovanota!“ Toliau V. Putinas aiškiai leido suprasti, kad jeigu Ukraina bus priimta į NATO, jos daugiau nebeliks, t. y. gali prasidėti Krymo ir Rytų Ukrainos atsiėmimo procesas. [4] Savo ruožtu naujasis Rusijos prezidentas D. Medvedevas, viešėdamas Vokietijoje, jau atvirai pareiškė, kad, jo įsitikinimu, NATO plėtros atveju Maskvos „(...) santykiai su Aljansu bus paprasčiausiai sužlugdyti, rimtai sugadinti ilgam laikui. Konfrontacijos nebus [kas yra ne visai tiesa], bet klausimo kaina bus labai aukšta.“ [5]

Taigi šiandien galima konstatuoti keletą dalykų. Pirma, situacija dėl Ukrainos stojimo į NATO ir atitinkamai Kijevo santykiai su Maskva tik aštrėja. Antra, Rusija vis dažniau pačių aukščiausių pareigūnų lūpomis pradeda kalbėti apie Sevastopolio, taip pat Krymo, o gal net visos Rytų Ukrainos sugrąžinimą į savo sudėtį. Kaip buvo nurodyta anksčiau, šioks toks teisinis pagrindas tokioms pretenzijoms galbūt ir egzistuoja arba, Rusijos požiūriu, gali atsirasti, jeigu būtų nutraukta Draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės su­tartis tarp Rusijos ir Ukrainos, tačiau teisinis procesas, jeigu jis prasidėtų, būtų ilgas ir neaišku, kuo baigtųsi. Tokia situacija didžiojoje tarptautinėje politikoje yra nepriimtina, ypač kai laikas ir aplinkybės spaudžia. Todėl į pirmą planą išeina kitas principas: „Teisus ne tas, kas teisus, o tas, kas turi daugiau teisių.“ Galima pasakyti ir paprasčiau – nugali stipriausias.

Taigi – jei rytoj karas?

Karinių politinių konfliktų modeliavimas yra labai įdomus dalykas. Štai neseniai Ukrainoje šios srities entuziastai išspausdino Rusijos ir Ukrainos karo dėl Krymo scenarijų [6], pagal kurį Rusija, suprasdama, kad Ukrainos NATO kursas yra nepakeičiamas ir Juodosios jūros laivynas turės pasitraukti iš jos teritorijos, aneksuoja Sevastopolį ir okupuoja Tuzlą, taip užsitikrindama Kerčės sąsiaurio kontrolę. Iš Kubanės šiuo sąsiauriu į Ukrainą įsiveržia profesionalūs Rusijos kariuomenės daliniai, turintys karo Čečėnijoje patirties. Iš Novorosijsko Krymo link juda desantas, o iš Sevastopolio pajuda Rusijos laivynas, kad iš jūros paremtų desantininkų išsilaipinimą. Savaime suprantama, kad Sevastopolis būtų užimtas lengvai dėl ten vyraujančių prorusiškų nuotaikų.

Potencialiose rusų desanto atakos vietose krantą blokuoja Ukrainos kariuomenė (Kerčės mechanizuotoji brigada ir Simferopolio artilerijos brigada). Į Krymą taip pat iš Dnepropetrovsko ir Nikolajevo permetamos mobiliosios oro brigados, o iš Kirovogrado ir Očakovo – jūros ir sausumos specialieji daliniai. Pusiasalyje lygia greta susikuria stichiniai totorių karinio pasipriešinimo būriai. Konflikto padariniai – Ukraina pralaimi ir prašo Vakarų pagalbos. Ties tuo konflikto scenaristai sustoja, tačiau šioje vietoje nebūtų klaida scenarijų šiek tiek praplėsti ir pasakyti, kad Ukraina atsiduria prie pilietinio karo slenksčio, nes šalies Rytuose ir Vakaruose kaip reakcija į Krymo įvykius ima burtis savanorių būriai, palaikantys skirtingas kariaujančias puses.

Žinoma, galima ginčytis dėl to, kiek pajėgi yra Ukrainos kariuomenė, bet, žiūrint objektyviai, jos pralaimėjimas Rusijai yra labai tikėtinas. Juk Rusijos sausumos kariuomenė ir laivynas pastaruoju metu nuolat dalyvauja pratybose (ką jau kalbėti apie karo Čečėnijoje patirtį). Antai visai neseniai Juodosios jūros laivyno flagmanas raketinis kreiseris „Maskva“ buvo nukeliavęs į Viduržemio jūrą. O „Maskvos“ analogas kreiseris „Ukraina“, kuris po laivyno perdalijimo atiteko Ukrainai, neužbaigtas rūdija remonto doke ir tikriausiai bus parduotas arba supjaustytas. Be to, Rusijos kariuomenė turi daugiau ir rimtesnės modernios karinės technikos (pavyzdžiui, strateginių bombonešių TU-95 ir TU-160, kuriuos Ukraina tiesiog pjaustė į metalą, kol Rusija pasiėmė kas liko kaip įmoką už Ukrainai parduotas dujas).

Taigi Ukraina objektyviai pralaimi ir, kaip minėta, kreipiasi pagalbos į Europą ir Ameriką. Šiuo atveju galima remtis viena RAND korporacijos atlikta studija, kurioje irgi buvo modeliuojamas Rusijos ir Ukrainos konfliktas dėl Krymo. [7] Ten rašoma, kad Vokietija, turinti glaudžius energetinius ryšius su Rusija, nenori veltis į karą ir siūlo susitaikyti su Ukrainos padalijimo faktu. Tokią jos poziciją remia dauguma europinių ES ir NATO šalių. Už pagalbą Ukrainai pasisako tik JAV, Didžioji Britanija ir Turkija, kurias palaiko Vengrija, Čekija ir Lenkija (čia neabejotinai galima būtų pridėti ir Baltijos valstybes). Tačiau Lenkija yra pasirengusi aktyviems veiksmams tik jeigu konflikte dalyvautų „Vokietijos grupė“ (kas yra mažai tikėtina), o viena būti JAV karo su Rusija baze atsisako.

Tokioje situacijoje svarbūs yra du klausimai. Pirmas: ar Amerika bus pasirengusi ginti Ukrainos suverenitetą kariniais metodais iš esmės viena? Dabartiniame kontekste toks variantas yra labai abejotinas, nes a) paprastiems amerikiečiams bus labai sunku išaiškinti, kodėl JAV kariai, kurie jau žūsta Irake ir Afganistane, dar turėtų žūti kažkokioje Ukrainoje; b) JAV paprasčiausiai neturės užtektinai pajėgų rimtai lokalinei (tikru Rusijos ir JAV karu konfliktas dėl Ukrainos tikriausiai nevirs) karinei konfrontacijai su Rusija, nes Amerikos kariniai ir ekonominiai raumenys šiandien jau yra įtempti beveik maksimaliai. Be aktyvaus JAV vaidmens į konfliktą tikrai nesikiš ir Didžioji Britanija (jeigu apskritai iš principo neatsisakys to daryti). Tokiu atveju Turkija gali apsiriboti karine technine parama Ukrainai arba visiškai nesikišti į problemą.

Antras svarbus klausimas: kaip besiklostančioje situacijoje elgtis Lietuvai? Jeigu Jungtinės Valstijos vis dėlto nuspręstų rimtai įsitraukti į konfliktą, Lietuvai galbūt būtų verta irgi padėti Ukrainai. Tačiau (nors klausimas yra neabejotinai diskutuotinas) tikriausiai optimaliausia pozicija būtų nesikišti – ypač jei amerikiečiai nedalyvaus, nes paprastai didžiausi karo šalininkai sunkiai įsivaizduoja ir įvertina galimus dalyvavimo jame padarinius. Tegul pasigirs kaltinimai, kad tokia „atsiribojimo“ pozicija yra nemorali, baili ir trumparegiška (nes, kaip rašė „The Economist“ [8], po Ukrainos gali ateiti mūsų eilė), bet kai namo imtų keliauti karstai ir/ar prasidėtų ekonominės problemos (tarp jų ir dėl galimų sankcijų iš Rusijos pusės), darbo tektų imtis tiems, kas rėkavo mažiausiai, nes pagrindiniai karo oratoriai kažkur pradingsta. Pagaliau, jeigu Lietuva įsiveltų į karą, Rusijai atsirastų dar vienas pretekstas ir pagunda įvykdyti „The Economist“ prognozes.

Išvados

Apibendrinant galima konstatuoti, kad Rusijos ir Ukrainos santykiai plėtojasi vis negatyvesne linkme ir todėl karinio konflikto tarp šių šalių ir pilietinio karo Ukrainoje tikimybė po truputį didėja. Konflikto atveju tikėtina, kad Ukrainai tektų pralaimėtojos vaidmuo, o Vakarai dėl savų interesų ir problemų greičiausiai nusišalintų nuo jos konflikto su Rusija sprendimo. Todėl Lietuvai turbūt nereikėtų entuziastingai dėti galvos ant ešafoto, nes vienas lauke ne karys ir nuo to, kad Lietuva stipriai nukentės kartu su išnykusia Ukraina ar išnyks iš žemėlapio kartu su ja, o Vakarai veikiausiai visa tai ramiai stebės, mums geriau nebus.

[1] Detaliau apie Krymo ir Sevastopolio perdavimą Ukrainai siūloma žiūrėti: Бахтияр Тузмухамедов (профессор Дипломатической академии), „Международный суд – не вече. В дебатах о статусе Севастополя нужны правовые аргументы.“, 2008 05 14.

[2] Игорь Кожевин, „Первые лица с глазу на глаз“, 2008 06 06.

[3] „Россия готовится поднять вопрос Севастополя?“, 2008 05 26.

[4] Павел Захаров, „Владимир Путин в Бухаресте сделал очень жесткое заявление“, 2008 04 08. Taip pat siūloma žiūrėti: „Зеркало Недели“ (Украина), „Так что же сказал Владимир Путин в Бухаресте? Официальному Киеву друзья передали стенограмму выступления Путина на Совете Россия-НАТО.“, 2008 04 18.

[5] „Медведев: В случае расширения НАТО, отношения с РФ будут подорваны“, 2008 06 05.

[6] „На Украине опубликован сценарий войны за Крым с Россией и Турцией“, 2008 03 31.

[7] „Selected scenarios“.

[8] Darius Varanavičius, „Nepatogūs Vakarams, nemalonūs Rytams“, 2008 05 09.
http://www.geopolitika.lt/?artc=2230

Scenarijus buvo numatytas.

[Paulius]

Nu ir nevala tu esi blyksni. Tu esi tartum idijotiškumo pliūpsnis, toks dvokiantis, viską apimantis... Savo "reikšmingąja" šizofreniška žinute parodai savo neišsilavinimą ir visišką nesigaudymą geopolitikoje.
Daug esmės yra Leotaurus komentare, skaitote ir darote išvadas.

[Blyksns]

gerai, atleisk tu man.

[Justinas999]

Politikai daro belekokius sprendimus, o kenčia visada paprasti žmonės.

[Leotaurus]

Mao Dzedunas - politika yra karas be kraujo, bet karas yra karas su krauju.

[Paulius]

gerai, atleisk tu man.

Kadangi čia ne delfi, tai keiksmų nerašysiu, bet eik tu n.....
Politikai visada daro sprendimus. Dar nebuvo taip kad jie nieko nedarytų. Mitas kad šaltasis karas pasibaigė griuvus sovietų sąjungai, jis tebesitesia iki dabar. Ukrainoje kilęs maidanas yra niekas kita kaip JAV apmokytų ir samdytų banditų siautėjimas, žinoma, jie buvo pirmuose eilėse paskuoj juos, jau gale, stovėjo šudu išsitepę Ukrainos piliečiai. Trečioji šalis pašaudė į jų šiknas kad jų bendražygiai padėtų savo gyvybę už JAV interesus ir jiems pavyko. Žodžiu, palaikyti JAV šiame geopolitiniame kare, reiškia palaikyti paprastų žmonių vergovę jai. Neoliberalizmas, kapitalizmas, korporatizmas, iliuminati politinis susivienijimas ir jo emblema- trikampis, labai jau primena modernią vergovės formą. JAV įsigalėjus pasaulyje neliks vietos žmogiškumui, kiekvienas paprastas žmogus taps vergu- rinkos preke su tam tikra verte. Nors ir šiais laikais vakaruose jau atiminėjami vaikai ir už vaikų namų rinkos kainas pardavinėjami įvaikintojams, iš kur tai atėjo šios rinkos? Būtent, iš JAV. JAV yra padariusi labai daug nusikaltimų pasauliui bet šiame komentare jų tikrai nevardinsiu.

[Leotaurus]

Nors vakarai smerkia šią Putino kalbą, bet joje pirmą kartą oficialiai buvo išsakyta pozicija apie vakarų karus ir jų finansavimą.
Rusijos vadovas išdrįso kritikuoti tai ką galėjo kritikuoti paprasti žmonės matantys vakarų pasaulio žmogaus teisių pažeidimus, dirbtinius konfliktus, sukeltas krizes t.t. Rusija taip pat nera sventa.
Geras Rusijos prezidentas vakarams yra silpnas prezidentas.


Kaip Ukrainiečių patriotai platonai  auklėjo maskolį bronsoną.


Lyderio savybių nepaslėpsi.



Internetiniai juokeliai kurie parodo tiesą. Obama yra silpnas nuolankus žmogelis kuris gerai vaidina.


Platonui būti stipriam vadovui yra sunkiau negu kitiems tipams. Dauguma platonų vadovų yra nuolankūs ir paklusnūs kitiems.




Didelis humoras konkrečiai juokas padaro iš asmenybės besitaikstantį pasyvų žmogų.