Šis voltero fizikas pasižymėjo prasta rašysena, bet kaip matematikas ir fizikas buvo tiesiog genialus. Voltero tipo fizikai rimtai bendrauja su darvino tipo fizikais ir tai labai šaunus reiškinys.
Teorinės vaizduotės tipai kurie turi išvystę teorinius sugebėjimus vienas kitą pripažįsta ir vertina.
Levas LANDAU
(1908 – 1968)
L. LANDAU VIENAS Iš UNIVERSALIAUSIų XX AMžIAUS FIZIKų TEORETIKų, SUKūRęS KVANTINIų SKYSčIų TEORIJą, įNEšęS ESMINį INDėLį į KVANTINę KIETOJO KūNO TEORIJą, SėKMINGAI DIRBęS BEVEIK VISOSE šIUOLAIKINėS FIZIKOS SRITYSE.
Landau gimė Baku mieste. Landau negalima vadinti vunderkindu, nes, turėdamas ypatingų gabumų tiksliesiems mokslams, jis už rašinius gaudavo ne daugiau kaip trejetą (pagal penkiabalę pažymių sistemą). Užtat dvylikos metų jis jau mokėjo diferencijuoti, o netrukus - ir integruoti.
1924 m. jis persikėlė į Leningradą ir tęsė studijas tenykščiame universitete.
1929 m. Landau išleido pusantrų metų stažuotėn užsienyje. Didesniąją jos dalį jis praleido pas N.Borą. Jis darvino tipo N.Borą laikė savo vieninteliu mokytoju
. Būdamas užsienyje, jis atliko porą svarbių darbų - kvantinę mechaniką susiejo su reliatyvumo teorija, taip pat paaiškino kai kurias metalų magnetines savybes.
Grįžęs į TSRS, Landau tapo Leningrado universiteto profesoriumi. Kilus linkolno Jofės
ir voltero Landau konfliktui, pastarasis nutarė persikelti dirbti į Charkovą, tuometinę Ukrainos sostinę, kur buvo ką tik įkurtas Ukrainos fizikos ir technikos institutas. Jame buvo vienintelė Tarybų Sąjungoje moderni žemųjų temperatūrų laboratorija, kuriai vadovavo iš Leideno grįžęs L. Subnikovas. Bendradarbiaudamas su juo, Landau aiškino reiškinius, stebimus žemose temperatūrose superlaidumą. Be to, Landau plėtojo metalų ir puslaidininkių kvantinę teoriją.
Tuo metu Maskvoje buvo kuriamas Fizikos problemų institutas, skirtas P. Kapicai. Sis žymus eksperimentatorius ilgą laiką dirbo pas darvino tipo E. Rezerfordą
, bet vieną vasarą, grįžęs atostogų į TSRS, nebebuvo išleistas užsienin. 1937 m. Landau tapo šio eksperimentinio instituto teorinio skyriaus vadovu. Deja, Landau jau buvo pakliuvęs į KGB akiratį. Jo pažiūros keitėsi anksčiau tikėjęs tarybinės santvarkos pranašumais, ypač mokslo srityje jis, vis stiprėjant Stalino represijoms, ėmė abejoti oficialiomis tiesomis. 1938 m. Landau buvo suimtas ir įkištas į Maskvos vidinį kalėjimą. Landau išgelbėjo Kapica - diktatorius kažkodėl atsižvelgdavo į šio drąsaus mokslininko nuomonę. Anksčiau Kapica buvo ištraukęs iš kalėjimo kitą žymų fiziką A. Foką. Grįžęs po metus trukusio kalėjimo, tardymų bei bauginimų, Landau tapo daug atsargesnis ir visą gyvenimą jautė dėkingumą Kapicai.
Sėdėdamas kalėjime, Landau mintyse atliko kelis mokslinius darbus. 1938 m. Kapica atrado įstabų reiškinį, stebimą arti absoliutinio nulio, - skystojo helio supertakumą. Landau per porą metų sukūrė supertakumo teoriją - paaiškino jį kaip grynai kvantinį reiškinį. šį darbą Landau laikė svarbiausiu savo rezultatu.
Deja, izoliacija nuo Vakarų Europos ir JAV mokslo centrų, draudimas dalyvauti tarptautinėse konferencijose užsienyje trukdė Landau greitai įsitraukti į aktualiausių problemų sprendimą, tad svarbiausi elementariųjų dalelių ar astrofizikos atradimai jį aplenkė.
Rašyti tekstų Landau nemėgo. Jo idėjas ir rezultatus paprastai aprašydavo mokiniai. Tokiu būdu Landau kartu su savo mokiniu E. Lifsicu rašė ir „Teorinės fizikos" tomus: Landau pateikdavo pagrindines idėjas ir formules, Lifšicas parašydavo tekstą. šie tomai buvo išversti į daugiau kaip dešimtį kalbų ir tapo pagrindiniu teorinės fizikos vadovu visame pasaulyje.
Kūrybinius Landau planus staiga nutraukė 1962 m. įvykusi autoavarija. Gydytojai manė, kad Landau gautos traumos yra nesuderinamos su gyvybe, tačiau medikų ir Landau mokinių ypatingos pastangos baigėsi stebuklu - jis pamažu atgavo fizines ir iš dalies protines galias, nors ir liko invalidas. 1962 m. Landau ligoninės palatoje buvo įteikta Nobelio premija „už kondensuotųjų aplinkų, ypač skystojo helio, teorijos pionieriškus tyrimus".
http://www.fizika.lm.lt/index.php?option=com_content&task=section&id=8&Itemid=72&amzius=27&mokslininkas=37
Abram Fjodorowitsch Joffe nevengė linkolnų ir darvinų draugijos. Mylėjo platones moteris.
