DŽORDŽAS GAMOVAS
(1904 – 1968)
DŽ. GAMOVAS - VIENAS IŠ KOSMOLOGIJOS KŪRĖJŲ, IŠPLĖTOJĘS DIDžIOJO VISATOS SPROGIMO TEORIJĄ. BE TO, JIS ATLIKO SVARBIŲ ATOMO BRANDUOLIO FIZIKOS IR GENETIKOS DARBŲ.
Grigorijus Gamovas gimė Odesoje. Pamatęs, kad berniukas domisi gamtos mokslais, tėvas nupirko jam mikroskopą ir nedidelį teleskopą.
1921 m. G. Gamovas įstojo į Novorosijsko (dabar Odesos) universitetą, Fizikos ir matematikos fakultetą, tačiau po metų panoro persikelti į Petrogrado universitetą. Universiteto dėstytojai aukštai vertino potencialius jo sugebėjimus ir 1926 m. rekomendavo važiuoti keliems mėnesiams stažuotis į Getingeną. Ten jis išvedė formules bei atliko skaičiavimus, kurie gerai apibūdino alfa skilimo dėsningumus, ir pasiuntė straipsnį į vokiečių fizikos žurnalą. Šis Gamovo darbas sukėlė didelį fizikų susidomėjimą ir davė pradžią daugeliui kitų tos krypties straipsnių. Dvidešimt penkerių metų Gamovas tapo pripažintu mokslininku.
1929 m. vasarą Gamovas Rokfelerio stipendiją metinei stažuotei Kavendišo laboratorijoje pas E. Rezerfordą. čia jis plėtojo atomo branduolio teoriją, iškėlė idėją, kad branduolio dalelės nėra tvirtai sukabintos viena su kita, kaip buvo manoma, o sudaro tarsi judrų lašą, spaudžiamą paviršiaus įtempimo jėgų.
Grįžęs į TSRS, Gamovas pajuto pasikeitusią situaciją - bendradarbiavimas su Vakarų Europos šalių mokslininkais jau buvo laikomas ne privalumu, o neigiamu reiškiniu. Gamovui skaitant paskaitą Mokslininkų namuose ir pradėjus kalbėti apie neapibrėžtumų ryšį, už paskaitų idėjinį turinį atsakingas marksistas atsistojo ir nutraukė paskaitą. Pranešėjas buvo griežtai įspėtas neskleisti buržuazinių teorijų.
1933 m. Gamovas gavo netikėtą pranešimą, kad TSRS vyriausybė jį siunčia į Solvės kongresą. Aukštų partijos veikėjų užtarimu Gamovui pavyko kaip savo mokslinę sekretorę išvežti į užsienį ir žmoną. Po kongreso jis 1934 m. išvyko į JAV, kur gavo profesoriaus vietą Dž. Vašingtono universitete Vašingtone.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Gamovas atliko ciklą darbų, aiškindamas žvaigždėse vykstančias branduolines reakcijas ir kurdamas pirmąją žvaigždžių evoliucijos teoriją.
1948 m. Gamovui buvo leista dalyvauti kuriant vandenilinę bombą, ir jis plėtojo jos teoriją, gavo formules, kurios ligi šiol tebėra įslaptintos.
Tuo metu Gamovas daug galvojo apie patį galingiausią sprogimą - Didįjį Visatos sprogimą.
Remdamasis atomo branduolio ir elementariųjų dalelių fizika, jis ėmė nagrinėti Didžiojo sprogimo pradžią. Dabar Didžiojo sprogimo teorija yra priimta daugumos mokslininkų, sukonkretinta ir apima laikotarpį nuo pirmosios sprogimo akimirkos ligi galaktikų ir žvaigždžių susidarymo.
G.Gamovas atliko dar vieną reikšmingą darbą. 1954 m. jis iškėlė hipotezę, kad genetinė informacija yra užrašoma „triraidžiais žodžiais“, kurie atitinka įvairias aminorūgštis. Biologai ligi šiol nelabai nori pripažinti, kad būtent fizikas įžvelgė gyvybės kodo paslaptį.
Gamovas negavo Nobelio premijos, nors tikrai buvo jos nusipelnęs. O daugiausia garbės ir pinigų jam suteikė mokslo populiarinimo knygos. Daugelį tų knygų Gamovas iliustravo pats.
http://www.fizika.lm.lt/index.php?option=com_content&task=section&id=8&Itemid=72&amzius=27&mokslininkas=34
