Jeigu nebūtų resursų trūkumo žemėje nebūtų tarptautinių kovotojų už gėjų teises, nebūtų smurto filmų, nebūtų GMO ir visokio "šūdo" dedamo į maistą.
Labai paprasta formulė jeigu nori užmušti žmogų demokratiniais metodais siūlai laisvę kuri nesiskaito genocidu, bet ji veikia panašiai.
Atsiminti metodai atrasti prie Stalino.
http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/S-38687/straipsnis/Po-skalunu--anglies-eile?l=2&p=1 ▸ Ar urano-235 ištekliai senka panašiai kaip naftos?
Šiuo metu diduma pramoninei gavybai tinkamų urano išteklių priklauso 5–6 kasybos kompanijoms. Naujų telkinių trūksta, nepaisant 2011 m. šiek tiek sumažėjusios paklausos. Analizėje, kurią skelbiau pernai rugsėjį Davoso pasaulio ekonomikos forumo renginyje, teigiama, kad gavyba esamuose telkiniuose pasiekė savo viršūnę ir keletą artimiausių metų mažės maždaug 1%. Apie 2025-uosius kasmet urano gavyba mažės jau po 5%. Todėl padėtis rinkose labai priklausys taip pat nuo to, kiek urano per artimiausius dešimtmečius nupirks branduolinių ginklų turinčios šalys.
Plačiau:
http://laikrastis.vz.lt/index.php?act=mprasa&sub=article&id=47105#ixzz2tarqKBGO Jeigu dabar nebus imtasi žygių, milijardai žmonių visame pasaulyje patirs troškulį, alkį, jiems teks glaustis lūšnynuose, išgyventi konfliktus
Įsivaizduokite, kad per 40 metų pasaulyje papildomai atsiras dar du milijardai žmonių, ir visiems jiems reikės maisto, vandens ir prieglobsčio, o klimato pokyčiai tik dar labiau apsunkins šių pagrindinių žmogaus poreikių tenkinimą.
Jeigu dabar nebus imtasi žygių (gėjų paradų), milijardai žmonių visame pasaulyje patirs troškulį, alkį, jiems teks glaustis lūšnynuose, išgyventi konfliktus – visa tai dėl sausrų, maisto stokos, skurdo miestuose, migracijos ir vis senkančių gamtos išteklių, kai pajėgumams darosi sunku prilygti paklausai.
[Hungry people]
O prognozuojamas paklausos augimas yra pritrenkiantis. Dar daugiau burnų, kurias reikės išmaitinti, o mitybos pobūdžio pokyčiai reikš tai:
žemės ūkio gamyba per keturis dešimtmečius padvigubės,
iki 2030 m. vandens suvartojimas padidės 30%, ir
iki amžiaus vidurio dar trimis milijardais daugiau žmonių ieškos prieglobsčio miestuose.
Prie viso to pridėkite energijos, kurios reikia ekonomikos augimui palaikyti ir poindustrinėse, ir pramoninėse, ir naujosiose besivystančiose šalyse, poreikį, kai iki 2050 m. paklausa padvigubės – štai ir kyla didžiulis iššūkis vyriausybėms ir visuomenei apskritai.
Gera žinia ta, kad neseniai pasirodžiusioje JK Mechaninės inžinerijos instituto ataskaitoje, pavadintoje „Gyventojai: viena planeta, per daug žmonių?“ teigiama, kad numatomus iššūkius galima būtų spręsti jau žinomų inžinerinių technologijų ir subalansuotos praktikos pagalba.
Mintis ta, kad nebūtina atidėlioti visuotinių veiksmų, laukiant naujų reikšmingų techninių atradimų ar su gyventojų skaičiaus augimo kontrole susijusio mąstymo lūžio.
http://www.nato.int/docu/review/2011/Climate-Action/Population_growth_challenge/LT/index.htmMetodai kuriais stabdomi žmonių skaičiaus perteklius kasmet vis labiau išryškėja.
