Volteras yra labai tobulos morale filosofas.
1694 – 1778 m. Tikras vardas: Francois-Marie Arouet. Prancūzų rašytojas, ateistas ir filosofas, vienas iškiliausių Švietimo amžiaus atstovų. Jo veikalus sudaro epinės poemos, lyriniai eilėraščiai, pamfletai, romanai, apsakymai, dramos bei rimtos istorijos ir filosofijos knygos. Juose kūrėjas kėlė žodžio ir spaudos laisvės būtinumą, propagavo religinę toleranciją.
20 metų reikia žmogui pasireikšti, 30 amžių prireikė ištirti jo sandarai. Amžinybės reikia pažinti jo sielai. Bet vienos minutės pakanka jam sunaikinti.
Aistros – tai vėjai, pučiantys į laivo bures. Kai kada jie paskandina jį, bet be jų jis negalėtų plaukti. Viskas pasaulyje pavojinga – ir viskas būtina.
Atmintis – mūzų motina.
Auklėjant gabumai ugdomi, bet ne kuriami.
Be galo menki žmonės kupini begalinio išdidumo.
Darbas apsaugo mus nuo trijų didžiųjų blogybių: nuobodulio, ydų ir skurdo.
Darbas dažnai esti malonumo tėvas.
Darbas mus išlaisvina iš trijų didžių blogybių: nuobodulio, nedorybės ir skurdo.
Dėkingumas ne visada iškalbingas.
Didelių darbų nebūna be didelių sunkumų.
Didžiausi nesutarimai sukelia mažiau nusikaltimų negu fanatizmas.
Didžiausias doro žmogaus malonumas – suteikti malonumą savo draugams.
Didžiausios nelaimės, pasirodo, visuomet yra nežaboto savanaudiškumo vaisius.
Dievas yra komediantas, vaidinantis publikai, kuri bijo juoktis.
Dirbkime nesvajodami.
Draugystės akys retai klysta.
Faktų ir veikalų taip sparčiai gausėja, kad netrukus teks visa suglausti į ištraukas ir žodynus.
Gamta sukūrė mus lengvabūdžius, idant guostų mus nelaimėse.
Garbingą žmogų galima persekioti, bet negalima nuplėšti jam garbės.
Geri charakteriai kaip ir geri kūriniai sukrečia ne tiek iš pradžių, kiek vėliau.
Geriau žinoti ir kankintis negu tamsybėje gyventi ir džiaugtis.
Geriausias linkėjimas žmogui yra linkėjimas būti žmogumi.
Geriausias priešas – geras.
Gyventi – reiškia dirbti. Darbas yra žmogaus gyvenimas.
Gražu būti kukliam, bet nedera būti abejingam.
Ilgi ginčai įrodo, kad tai, dėl ko ginčijamasi, neaišku jiems patiems.
Įstatymų gausumas valstybėje yra tas pats, kas didelis gydytojų skaičius: ligos ir bejėgiškumo požymis.
Iš tikrųjų istorija yra niekas kitas kaip tik nusikaltimų ir nelaimių sąrašas.
Išminties taisyklė tokia: naudokis, bet nepiktnaudžiauk. Nei susilaikymas, nei nesaikingumas laimės nesuteikia.
Išmintingas žmogus neatsisako nieko, tačiau nepiktnaudžiauja. Nei susilaikymas, nei saiko nepaisymas neatneša laimės.
Išsilavinusios tautos seniai laikė tragediją vienu iš nuostabiausių menų.
Jei Dievas neegzistuotų, Jį reikėtų išgalvoti.
Jei Dievas sukūrė mus pagal savo atvaizdą, mes jam atsilyginome tuo pačiu.
Juoke visada yra savotiško džiugesio, kuris nesuderinamas su panieka ar pasipiktinimu.
Ką žmonės gauna nedėkodami, kuo jie naudojasi kaip pakliuvo, ką atiduoda kitiems, patys to nesuvokdami, ko netenka net nepastebėdami? (Gyvenimo).
Kai kas nenaudingas pirmoje eilėje, bet antroje - gali būti nepakeičiamas.
Kai pastebimai keičiasi laikai, atsiranda būtinybė keisti ir kai kuriuos įstatymus.
Kaip žinia, visų vaidų ypatybė – abiejų pusių silpnumas.
Kas bijo neturto, turto nevertas.
Kiek nesąmonių pasako žmonės vien norėdami pasakyti ką nors nauja.
Kiekvienas šeimos tėvas turi būti šeimininku savo, o ne kaimyno namuose.
Knygos – mano ginklas, jomis užkariavau visą pasaulį.
Knygos daromos iš knygų.
Kodėl laisvė tokia retenybė? Todėl, kad ji didžiausias gėris.
Kritika – tikro žinojimo motina.Kuo daugiau skaitote nemąstydami, tuo tvirčiau įsitikinate, kad daug žinote, o kuo daugiau mąstote skaitydami, tuo aiškiau matote, kad žinote labai mažai.
Kuo ilgiau galvosime apie savo nesėkmę, tuo smarkiau ji mus žeis.
Kvailiui senatvė – našta, neišmanėliui – žiema, o mokslo vyrui – auksinė pjūtis.Laimės ieškotojas panašus į girtuoklį, kuris niekaip negali rasti savo namų, nors žino, kad namus jis turi.
Laisvė reiškia vien priklausomybę nuo įstatymų.
Mandagumas, apdairumas, nuolankumas stiprina ir draugų ir šeimos vienybę.
Mano meilė tėvynei neverčia manęs užsimerkti prieš kitataučių nuopelnus. Atvirkščiai, kuo labiau myliu tėvynę, tuo labiau stengiuosi praturtinti savo šalį brangenybėmis, įgytomis ne iš jos gelmių.
Matyti ir daryti tai, kas nauja, – labai didelis malonumas.
Meilė - tai drobė, kurią išaudė gamta, o ištapė mūsų vaizduotė.
Meilė – stipriausia iš visų aistrų, nes ji tuo pačiu metu užvaldo galvą, širdį ir kūną.
Meilė – tai gamtos audeklas, siuvinėtas vaizduote.
Mes dėl to melą laikome didžiausia gėda, kad iš visų blogų poelgių jį lengviausia nuslėpti ir paprasčiausia atlikti.
Mes mieliau pripažįstame savo elgesio klaidas negu mąstymo.
Mylėk tiesą, bet atleisk klaidą.
Mylėk tiesą, bet būk pakantus klydimams.
Mokėti daug kalbų – tolygu turėti vienai spynai daug raktų.
Moterys visada domisi beprotybėmis, kurių priežastis yra meilė.
Ne darbas sukurtas minčiai, o mintis sukurta darbui.
Ne nelygybė gniuždo, o priklausomybė.
Ne visa, kas yra faktas, verta aprašyti.
Neapykanta, susieta su panieka, gali nublokšti kiekvieną jungą.
Nedera garsiai pasakoti apie malones, kuriomis mus apdovanojo moterys ir karaliai.
Nelaimė visada atskrenda ant sparnų, o išeina klibikščiuodama.
Nesutinku su tuo, ką sakai, bet iki mirties ginsiu tavo teisę tai sakyti.
Neturint ką pasakyti, visada kalbama prastai.
Niekada nebūna didžių darbų be didžių sunkumų.
Niekam tikęs tas, kuris tinka tik sau pačiam.
Niekas, aišku, neateina į pasaulį su jau gatava tiesos ir teisingumo samprata, bet žmogaus prigimtis taip sutvarkyta, kad tam tikrame amžiuje ši samprata susiformuoja natūraliai.
Niekingi žmonės puikuojasi nuolat kalbėdami apie save, žymūs žmonės apie save niekada nekalba.
Nuobodulys – pats didžiausias mūsų priešas.
Nuolatos mėgautis – vadinasi, visai nesimėgauti.
Pagarsinti kito paslaptį – išdavystė, atskleisti savąją – kvailystė.
Pakako, kad vienas vyras įsimylėtų moterį, ir pasaulis tapo toks, koks yra.
Palikuonims reikia pranešti tik tai, kas verta palikuonių.
Pasaulį paliksim lygiai tokį pat kvailą ir bjaurų, kokį radome į jį atėję.
Pasipūtimas yra tik vidutinybės kaukė.
Pavydas – širdies nuodai.
Pažanga – gamtos dėsnis.Piktieji visuomet nelaimingi.
Pirmą kartą skaitydami gražią knygą, patiriame tą patį, kaip ir įgiję naują draugą. Iš naujo ją perskaityti – tolygu vėl pasimatyti su senu draugu.
Pirmas kaltinimas atmetamas, antras užgauna, trečias žeidžia, o ketvirtas užmuša.
Pirmas žingsnis... kurį žengiame šiame gyvenime, yra tas, nuo kurio priklauso visas tolesnis mūsų gyvenimas.
Prietaringi – tas pat, kas kare baikštūs: jie patys išgyvena ir kursto kitų paniką.
Protingi tironai lieka nenubausti.
Puiki mintis netikusiai išreikšta netenka savo vertės, o kartodamasi nusibosta.
Reikia, kad turtingumas būtų visuotinis ir kad gyvenimo patogumai priklausytų visiems luomams.
Respublika labiausiai priartina žmones prie lygybės.
Rojus ten, kur aš esu.
Sąmojis nieko neįrodo.
Savimeilė yra oro pripūstas balionas: bakstelėtas jis triukšmingai sprogsta.
Sąžinės graužimas – vienintelė nusikaltėliams liekanti dorybė.
Senatvė yra tam, kad patirtų nemalonumus, bet jai turi pakakti išminties juos nuolankiai iškęsti.
Skaitydami autorius, kurie gražiai rašo, įprantame gražiai kalbėti.
Skaudžios nelaimės visuomet esti nežaboto savanaudiškumo vaisius.
Slepiamas sielvartas žiauresnis negu visos negerovės.
Smarkus pavydas pridaro daugiau nusikaltimų už gobšumą ir garbėtrošką.
Svarbu nenustoti kelti klausimus.
Šmeižimas – nemirtinga savimeilės ir dykinėjimo dukra <...> Kreiva šypsena ši perkarusi furija pila nuodus ant visų luomų, bet pagrindinis jos strėlių taikinys yra tie, kurie turi proto, grožio ir aukštą padetį.
Šmeižtai kartojami nurodant autorių, kad malonumas būtų be pavojaus.
Tas, kuris baudžiasi slopinti žmogaus aistras dėl to, kad jos esančios pavojingos, panašus į tą, kuris norėtų nuleisti visą žmogaus kraują, nes šis esąs apopleksijos priežastis.
Tas, kuris nemyli laisvės ir tiesos, gali būti galingu žmogumi, bet didžiu netaps niekados.
Tas, kuris nugalėjęs keršija, nevertas būti nugalėtoju.
Tėvynė – tai šalis, kurioje įkalinta siela.
Tik istorinėmis tiesomis galima tikėti ir gėrėtis.
Tik silpnieji daro nusikaltimus: stipriam ir laimingam jie nereikalingi.
Tikroji narsa atsiskleidžia nelaimėje.
Tinginiai visada esti vidutinybės.
Tinginiai visuomet būna vidutiniai žmonės.
Tobulumas pasiekiamas lėtais žingsneliais, jis reikalauja laiko rankos.
Tvirtumas yra proto narsa; jis reiškia šviesų ryžtą. Užsispyrimas, priešingai, reiškia nuovokos praradimą.
Varžybos – genijaus penas.
Vedybos – vienintelis nuotykis, kurį gali patirti netgi bailiai.
Viltis pasveikti – pusė pasveikimo.
Visa šio pasaulio pagarba neverta vieno gero draugo.
Visas svarbiausias užsienio kalbas įmanoma išmokti per šešerius metus, bet gerai išmokti savąją - negana viso gyvenimo.
Visi žanrai geri, išskyrus nuobodų.
Žmogus laisvas tada, kai jis gali tai, ko nori, bet jis nelaisvas norėti: neįsivaizduojama, kad jis norėtų be priežasties.
Žmogus sutvertas veiklai. Neveikti ir negyventi žmogui – tas pats.Žmogus visą gyvenimą praleidžia tikėdamasis ir miršta dar turėdamas vilties.
Žmogus visada nori sunaikinti tai, ko bijo.
Žmonės lengvai tiki tuo, ko aistringai trokšta.
Žmonės niekuomet nejaučia sąžinės graužaties dėl poelgių, tapusių jų įpročiu.
Žmonių visuomenė, kurią valdo smurtas, panaši į vergiškus jaučius, dirbančius šeimininkui. Kas pasidaro juokinga, negali būti pavojinga.
