Klausimas forumo dalyviui Filosofui

[Blyksns]

Norejau paklausti, kadangi esi vienintelis čia  volteras su didžiausia vaizduote, ar pats patiri vaizdinius, gali juos valingai kurti, spontaniškai patirti ir t.t.t ?

[filosofas]

Haliucinacijų, balsų ar t.t nepatyrių ir nesu patyręs  Tačiau dažnai kada nieko neveikių: vaikščiodamas, ilgai keliaujant automobilių, būnant nuobodžioje paskaitoje ar būnant nykioj kompanijoje ir t.t Tada dažnai galvą užplusta įvairiausios mintys ir t.t Būna, kad spontaniškai atsimenų kažkoki užsifokusavusi vaizdinį, ( tai dažniausiai būna praeities įvykiai, kurie išliko regimojoj atminti) ar vaizduotė pati sugeneruoja "kažką", tačiau vos tik panorių visa tai dingsta iš galvos. Vaizdinius valingai galiu kurti ta prasme užsimerkęs ar, kad ir neužsimerkus  galiu isivaizduoti miestus, vandenyną-gamtą, visokius architekturinius pąstatus ar įsigalvoti visokius žmones ir t.t Vaikystėje ar paauglystėjė dažnai paišydavau (dažniausiai komiksus ir pnš), tad ypač tokioje kūrybineje būsenoje vaizduotė stipriai dirba, tačiau niekad jos nesu pertempęs ta prasme, kad kada bučiau skendęs vizualume, visad jutau viskam saiką ir t.t  Dažnai išmąstydavau ar išmastau visokias istorijas, scenarijus, dialogus ir t.t Dažnai visa tai bandydavau užrašyti: kurti komiksus, istorijas ir pnš 
Šiaip bendra prasme galvoje visada visko labai daug ir pastoviai mastau, filosofuoju-analizuoju, fantazuoju ir t.t.t

[Blyksns]

Supratau. Aš čia daugiau kalbu apie vizualuma. Mat vaizdiniai grubiai kalbant suskirstyti gali i valingus ir nevalingus, kiek patirtis mano byloja nevalingi visada itensyvesni. Dar vienas idomus pastebejimas, kad anksčiau patirdavau statinius vaizdus nejudančius, dabar jie pradeda ir judeti,kitaip sakant gali jausti judėjima, kartais net iki 10s. Ar esi tai pastebejas?

Gal tau yra kitaip, gal tavo valingi vaizdiniai yra stipresni, nes man yra atvirksčiai ( Beje. D.Humas buvo tos pačios nuomones)

[Leotaurus]

Volterišką vaizduotę reikia nukreipti svarbiems gyvenimo tikslams tokiems kaip teorinis mokslas, medicina, architektūra, radiotechnika, filosofija, psichologija, biologija, IT sritis t.t. Vaizduotę naudoti praktikoje. Pilna sričių kuriuose reikia stiprios kokybiškos didelės teorinės vaizduotės. Svarbiausia vaizduotei yra teisingos pažiūros orientuotos į materiją gamtą ir kryptingas vaizduotės naudojamas gamtos reiškinių pažinimui ir išradimams. Moksle yra labai svarbu suvokti kas yra madinga ir priverstinai sukurta, o kas yra tikra ir gali pakeisti visuomenę. Svarbiausia, kad sukurtas produktas palengvintų žmogui gyvenimą ir sukurtų naują pažinimą. Sukurtos teorijos, kurios yra palankios ne daugumai žmonių, bet finansiniam ideologiniam kapitalui stabdo mokslą, nors tokie parsidavę mokslininkai yra labai vertinami.
Turint teorinę vaizduotę reikia kurti mokslą kaip aukščiausią žmonijos išsivystymo pažinimo produktą. Vaizduotę naudoti praktikoje. Netgi filosofija yra paktinis mokslas nes filosofinės idėjas galima taikyti ir gamtos mokslams, fizikai t.t.

[filosofas]

Dėl atminties trukumų daug volterų yra nurašomi, skaitomi, kad negabus. Kiti mano, kad yra tinkami tik: sportui, menams, religijom, armijai ir t.t Neretai panašiai nutinka ir darvinams. Kiti išvis yra nurašomi, kaip visuomenei nepriimtini ir tampa juodomis avymis(ypač jei augo psichologiškai blogom sąlygomi ir buvo apsupti negarbingų-blogų santykių ir pnš), bei turi įvairių psichologinių problemų, vėlgi panašiai dažnai nutinka jau paminėtiems darvinams....
Gerai jei ši teorija išplistu plačiai: žmonės galėtu žinoti kaip vistyti asmenybę, kaip reaguoti į tam tikrus psich. reiškinius ir nukreiptu savo stipriasias pusęs į tas sritis kuriuose jie ištiesu yra naudingi ir turi tam gabumų ir pnš...

Beje kas dėl filosofijos, tai: teorinė filosofija niekada neturės aiškių, neginčijamų tiesu, kadangi filosofija neturi eksperimento, o be eksperimento negalima nieko įrodyti. Filosofija yra proto mokslas kurioje žmogus proto pagalba tegali pagristi tam tikrus reiškinius, klausimus ir t.t Tad kaip feniksas kažkur minėjo filosofijos paskirtis yra žygiavimas aplink "simbolius" ratųu ir taip be pabaigos.... Kitas reikalas yra praktinė filosofija, kuri yra artimsnė pasaulėžiūrai, o ne mokslui, būtent ji gali padėti rasti žmogui savo vietą, paskirtį, padėti susiformuoti pažiūras ir t.t Tiesa pasakius Tipų teorijos savotiškai galės padėti žmonėms atsakyti į nemažai rūpimu "būties" klausimų ir padės rasti savo vietą pasaulyje

[Blyksns]

Supratau. Aš čia daugiau kalbu apie vizualuma. Mat vaizdiniai grubiai kalbant suskirstyti gali i valingus ir nevalingus, kiek patirtis mano byloja nevalingi visada itensyvesni. Dar vienas idomus pastebejimas, kad anksčiau patirdavau statinius vaizdus nejudančius, dabar jie pradeda ir judeti,kitaip sakant gali jausti judėjima, kartais net iki 10s. Ar esi tai pastebejas?

Gal tau yra kitaip, gal tavo valingi vaizdiniai yra stipresni, nes man yra atvirksčiai ( Beje. D.Humas buvo tos pačios nuomones)

Taip ar ir neatsakiai i klausima Filosofai;] Ar turi patirčiu, ši procesa aš vadinu self creating visual idea, paprastai kalbant kad vaizdas pats kurias be tavo pastangu, juda igyja forma spalva, struktūra, tai visada yra labai itensyvu. ?

[filosofas]

Taip ar ir neatsakiai i klausima Filosofai;] Ar turi patirčiu, ši procesa aš vadinu self creating visual idea, paprastai kalbant kad vaizdas pats kurias be tavo pastangu, juda igyja forma spalva, struktūra, tai visada yra labai itensyvu. ?

Kad matyčiau prieš savo norą, visokias  intensyvias, ryškias figūras, visokius fraktalus, kurie nuolat kistu, judėtu ir keistu savo padetį, tai ne taip nėra, tačiau visa tai galiu lengvai sugeneruoti vaizduotės pagalba, tačiau tik savo paties noru ir ta prasme aš galėčiau visa tai kontroliuoti ir t.t, tačiau vidinių vizijų rodos nesu patyręs. Kada vaizduotė pati pradeda rodyti, "to ko nereikia" tai yra ženklas, kad ji streikuoja, negaluoja ir jau prasideda lėtinė vaizduotės liga. Vaizduotė turi paklusti ir tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai, jei vaizduotė tavęs nebeklauso ir pradeda "savarakiškai elgtis", tai ženklas, kad jau reikai susimti ir įmtis veiksmų

[Blyksns]

Būtent šioje vietoje mūsų požiuriai ir išsiskyria.

[filosofas]

Būtent šioje vietoje mūsų požiuriai ir išsiskyria.

Dvasios ligoniai ieško sau "atmazų", pasiteisinimų, nori būt išskirtiniais. Kada žmogų kankina fiziniai negalavimai jis nori ir stengiasi kuo greičiau pasveikti. Kada pas žmogų problemos galvoje tada jis praranda saiką, padorumą, visas ribas, jis nebegali galvoti apie nieką tik apie save. Gaunasi it parazitinė būsena: žmogus vardan to, kad stengtusi pasikeisti, vis labiau ir labiau degraduoja ir visaip bando save ir savo veiksmus pateisinti....

[filosofas]

Sukurtos teorijos, kurios yra palankios ne daugumai žmonių, bet finansiniam ideologiniam kapitalui stabdo mokslą, nors tokie parsidavę mokslininkai yra labai vertinami.

būtu įdomu išgirsti plačiau šia tema  kokios teorijos yra klaidingos ir kokie mokslininkai parsidave?

[Leotaurus]

Parsidavusios teorijos yra tos kurios pataikauja nenorinčiai keistis ideologijai. Arba tos kurios yra naudingos ideologijai ir palaiko ideologijos egzistavimą.
Reliatyvumo teorija yra parazitinė teorija kuri stabdo žmonijos raidą.
Buvo užduotis panaikinti eterį, tai daleles kurios yra super mažos, nes Nikola Tesla pagamino rezonansinį transformatorių kuris pagamino daugiau energijos negu gauna.
 Kamuolinis žaibas egzistuoja eteryje kaip elektrinio rezonanso forma.
Žmonija kuri įsisavintų eterį fizikoje, sukurtų energijos šaltinius kurie visus išlaisvintu iš energijos trūkumo. Būtų galima pereiti į visiškai naują ekonomikos lygį.

Rytoj parašysiu apie Darvino tipo Rusijos profesorių kuris parašė apie eteri knygą ir šios knygos pagrindu didelė Rusijos transformatorių gamykla už patentavo rezonansinį transformatorių kuris daugiau pagamina elektros negu gauna. Šis žmogus yra kairių pažiūrų fizikos profesorius nebijantis kritikuoti Alberto Einšteino. Gaila, kad technologijos kurios yra efektyvios yra draudžiamos.

Visuomet žmonijos raidoje atsiranda valdančiųjų jėgų kurios stengiasi stabdyti vergų laisvėjimą. Kuo daugiau žmogus sužino tuo jis tampa laisvesnis.