Poetė Janina Degutytė
http://lt.wikipedia.org/wiki/Janina_Degutyt%C4%97Nešu tau eilėraštį,
tą mažytį balto debesio namą,
kur gali užėjęs sušilti
ar pabūt su savim.
Čia nepaduoda ant stalo
sidabrinių šaukštų.
Čia neiškloti
raudoni kilimai.
Bet aš nenoriu,
kad liktum
šiąnakt
be pastogės.
ANTIGONĖ
Lik sveikas, sužadėtini, — nebučiavau dar tavęs.
Lik sveikas, sūnau, — kuris niekados nebūsi.
Meilė mane čia atvedė — meilė išves . . .
Taip virpa pratiestoj saujoj paryčio vėjo gūsis . ..
Aš grįšiu.
Aš tūkstantį kartų grįšiu —
Pusiaunakčiais aidinčiais laidoti savo brolių.
Per ugniavietes,
per smėlio raudoną,
Per lietum pritvinkusį molį —
Grįšiu.
Aš ateisiu basa.
Mano rankos beginklės ir tuščios,
Mano rankos — tik meilei .. . Daugiau jos nieko nemoka.
O jie —
ir keiks mane, ir pečiais abejingai gūžčios,
Ir tūkstantį kartų teis.
Daugiau jie nieko nemoka.
Jiems kaip vaiduoklis —
eisiu per žemę sūrią —
Tą mūšio lauką —
laidoti brolių — baltų ir juodų . ..
Kol tironiškos rankos šešėlis
žemę slegia ir jūrą,
Kol vergo vardas
gėda tebedega ant veidų . ..
Pusiaunakčiais aidinčiais eisiu — tūkstantį kartų! —
Tamsa,
tavo kūną užklojusia
alsuot. . .
Tavo galvą bejėgę priglausti,
prie šono padėti kardą, —
Tūkstantį kart pasmerkta —
Antigona —
tavo sesuo!
TĖVIŠKĖS KLEVELI
Stovi čia visą šimtmetį.
Begalinio švelnumo tavo šiurkšti žievė,
lapai tolydžio keičia savo spalvą:
nuo žalsvumo su auksiniais žiedsosčiais
ligi tamsaus kraujo spindėjimo.
Lengva man prie tavęs -
viskas atslūgsta, nutolsta,
tavo paveikslas visada man akyse.
Stovi čia visą šimtmetį,
o aš ir nepaklausiau,
ar tau lengva su manim...
Istorija eina pro tave,
keisdama vėliavas ir vardus,
tik žemė ta pati po mūsų kojom...
Nežinau, ką tu galuoji,
ką kalbiesi su paukščiais,
su prisiminimais...
Klausiu, savęs, katras labiau
mes vienas kitą pažįstam...
1978
Sausis.
Jau toil spalvoti vasaros sodai.
Jau seniai išblėso raudonos šermukšnių pašvaistės.
Žaisti prisiminimais užtenka. Ant rankų
Paimk tą laukinį žvėriūkštį – savo likimą –
Ir pasakyk jam, kad vis tiek,
Kas bebūtų, jis tavo.
Pasišildykit abu prie geležinių vamzdžių.
(Širdis pasiilgo gyvos –
Raudonos mėlynos geltonos
Ugnies. Neliesk šito ilgesio.)
Pildosi viskas iš lėto,
Kas palinkėta buvo prie lopšio.
Kietai sukandi dantis. Akys sausos.
Sausis.
1973
Upės
Teka upės per baltą gruodį…
Tokios juodos ir tokios sunkios…
Pro įdrėkstą gruodą sula sunkias…
Per baltą gruodą – ižo luženos…
Žuvys užnuodytos, pelekai žali…
Paukščių sparnai nukirsti…
Gruodžio upės – per mano širdį…
