"Nereik nieko suabsoliutinti, štai kaip pavyzdį imkime garsujį platoną rašytoją Dostojevskį, žmogus buvo depresyvus ir dar epileptikas, tačiau jo kūriniai pasižimėjo itin giliais psichologimais, žmonių tarpusavoi santykių analizėm, būties prasmių ieškojimais ir t.t ir t.t Arba koksai depresyvusis režisierius bronsonas Tarkovskis kuris buvo įnykęs į psichologinius, metafizinius ieškojimus ar kitas bronsonas mąstytojas Pieras Pasolinis. Ir čia tokius pavyzdžius galima vardinti ir vardinti."
Aš ir nesuabsoliutinu, tik sakau, kad tavo vardinti tipai ir psichologinės savybės nesutampa su "HSP" apibrėžimu ir esme, ir visais atvejais reikia išsiaiškinti, kaip ir dėl ko depresija(jeigu ji iš tikro yra, nes dažnai tai galima supainioti su destruktyviu pesimizmu) atsirado, kokio ji tipo ir stiprumo. Epilepsija nelabai prie ko, tai grynai biocheminis sutrikimas(dėl gliukozės apykaitos disbalansų) , ne dėl "prigimtinio jautrumo". Pavyzdžiui, Tarkovskis buvo gavęs stiprią smegenų traumą, Pasolinis buvo gėjus, tokiu atveju natūraliai pakinta požiūris į jų depresijos kilmę ir "jautrumą". Aš tik teigiu tai, kad jeigu vadovaujamės "enciklopediniu" HSP apibrėžimu, tipiniai depresyvūs žulikai ir kvatotojai nepatenka į to apibrėžimo intervalą. Dėl ko? Todėl, kad dvi skirtingos savybes tuo pačiu laiko momentu negali egzistuoti, pvz, empatija ir jos nebuvimas (kurios nebūna pas "sutrikėlius"). Mano manymu, galbūt padidintas jautrumas nėra susijęs su humoro nebuvimu, nuolankumu(čia dar kiti dalykai veikia), bet su daug sudėtingesne nervų sistemos dalimi(vaizduote, pavyzdžiui), kuri labai išraiškingai/vizualiai apdoroja gautą informaciją, todėl tokiu atveju mano minėti tipai įgauna padidintą jautrumą/reagavimą "aštresnei" informacijai. Be to, žinant, kad Linkolnas ir Volteras yra jautrūs bendravimui, būtent dėl savo instinktų..
"HSPs are often very conscientious, with great intelligence, intuition and imagination, but underperform when being evaluated"
vėlgi tokios sąvokos kaip imaginative, intuitive ir t.t yra pernelyg abstrakčios ir nenuoseklios, bei konkrečiai nieko nepasakančios. Knygų rašymų, mokslų ar menais užsiimantis tas pats depresyvus platonas, bronsonas, bus apibūdinamas panašiais epitetais."
Tiesa, Tipų Teorijos kontekste šios savokos nėra visai tikslios, bet bendram vaizdui pagauti esmę pakanka. Kaip ir minėjau, tokių savybių ekstremaliai depresyvūs ir šizofrenikai neturi.
