121
Rodyti pranešimus
Čia galite matyti visus šio nario pranešimus. Matote tik tuos pranešimus, kurie buvo paskelbti jums prieinamose lentose.
122
Įvairenybės / Ats: Sąmoningi sapnai
« Įrašytas: Gegužės 16, 2014, 09:05:41 pm »
jo jo is tos serijos geri :DDD
123
Įvairenybės / Ats: Budizmas ir intuicijos tipai
« Įrašytas: Gegužės 15, 2014, 12:18:14 pm »
o kaip del tu visokiu pozityvaus mastymo ismislu ar tai laikoma mokslu ar idealizmu?
124
Įvairenybės / Ats: Budizmas ir intuicijos tipai
« Įrašytas: Gegužės 14, 2014, 03:30:24 pm »
p.s. žmogaus nuo gamtos niekaip neatskirsi, pats žmogus ir yra gamta 
125
Įvairenybės / Ats: Budizmas ir intuicijos tipai
« Įrašytas: Gegužės 14, 2014, 03:29:11 pm »
Viskas yra žmogaus sukurta, pats mokslas yra žmogaus sukurtas. Tiek idealizmas, tiek materializmas yra tiesiog idėjos, o kuri teisinga ar panašiai niekas nežino.
Budizmas siūlo ne gyvenimą po mirties, ne palaimingą rojų, bet pabėgimą iš abiejų- gyvenimo ir mirties, pasiekiant suvokimą kuris išsprūsta iš šio dvilypumo. Jį panaikinus tokios sąvokos kaip gyvenimo pradžia ir pabaiga taip pat negalioja. Pasak dzeno, šis nuolatinis visa ko nepastovumas yra atsiradimas ir nykimas. Nubusti reiškia suvokti, kad anapus atsiradimo ir nykimo nėra jokių pastovių dalykų, nėra substancijų ar dėsnių, valdančių fenomenus, ir net jei kas nors apčiuoptų tuos dėsnius, tektų pripažinti, kad jie, tie dėsniai, taip pat ateina ir išeina.
Visa yra tuščia- ne-daiktas,nie-kas. Elementai, sudarantys visas esybes, yra tušti, formos ir jausmai, percepcijos, impulsai, pati sąmonė yra tušti, nie-kas. Todėl nėra reinkarnacijos, nėra gimimo ir mirties, nėra troškimo ir jo patenkinimo. Nėra nei kentėjimo, nei priežasties kentėti, nei neišmanymo, nei priežastingumo, nei karmos, nei kelio į išganymą, todėl nėra ir nirvanos. Iš tiesų galutinis nušvitimas įvyksta suvokus, kad nėra jokios nirvanos, kurią reiktų pasiekti, nes nirvana yra taip pat tuščia. Todėl nereikia nei neigti pasaulio, nei iš jo pasitraukti, veikiau suvokimo pilnatvė ir yra pasaulis.
Keletas minciu is A.Mickūno knygos. Paskutinis sakinys tinka visiem žmonėm nepriklausomai nuo tipo.
Budizmas siūlo ne gyvenimą po mirties, ne palaimingą rojų, bet pabėgimą iš abiejų- gyvenimo ir mirties, pasiekiant suvokimą kuris išsprūsta iš šio dvilypumo. Jį panaikinus tokios sąvokos kaip gyvenimo pradžia ir pabaiga taip pat negalioja. Pasak dzeno, šis nuolatinis visa ko nepastovumas yra atsiradimas ir nykimas. Nubusti reiškia suvokti, kad anapus atsiradimo ir nykimo nėra jokių pastovių dalykų, nėra substancijų ar dėsnių, valdančių fenomenus, ir net jei kas nors apčiuoptų tuos dėsnius, tektų pripažinti, kad jie, tie dėsniai, taip pat ateina ir išeina.
Visa yra tuščia- ne-daiktas,nie-kas. Elementai, sudarantys visas esybes, yra tušti, formos ir jausmai, percepcijos, impulsai, pati sąmonė yra tušti, nie-kas. Todėl nėra reinkarnacijos, nėra gimimo ir mirties, nėra troškimo ir jo patenkinimo. Nėra nei kentėjimo, nei priežasties kentėti, nei neišmanymo, nei priežastingumo, nei karmos, nei kelio į išganymą, todėl nėra ir nirvanos. Iš tiesų galutinis nušvitimas įvyksta suvokus, kad nėra jokios nirvanos, kurią reiktų pasiekti, nes nirvana yra taip pat tuščia. Todėl nereikia nei neigti pasaulio, nei iš jo pasitraukti, veikiau suvokimo pilnatvė ir yra pasaulis.
Keletas minciu is A.Mickūno knygos. Paskutinis sakinys tinka visiem žmonėm nepriklausomai nuo tipo.
126
Įvairenybės / Ats: Budizmas ir intuicijos tipai
« Įrašytas: Gegužės 14, 2014, 02:21:31 pm »
nu del paskutinio sakinio drisciau nesutikt, pasidomek
127
Įvairenybės / Budizmas ir intuicijos tipai
« Įrašytas: Gegužės 14, 2014, 01:55:02 pm »
Budizmas – pasaulinė religija, atsiradusi šiaurės Indijoje I tūkstantmečio pr. m. e. viduryje, vėliau išplitusi Pietryčių bei Centrinėje Azijoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Budizmo pradininku laikomas Sidharta Gautama (apie 560–480 m. pr. m. e.), gavęs Budos (Buddha sanskrito kalba reiškia „atbudęs, praregėjęs, nušvitęs“) vardą.
Šešerius metus Gautama klaidžiojo Gangos slėniais. Jis sutiko daug žymių dvasinių mokytojų, studijavo jų mokymus, sekė jais ir pats užsiiminėjo rūsčiomis asketiškomis pratybomis. Bet šioje veikloje jis nesurado ko ieškojęs. Tada Gautama atsisiejo nuo tradicijų, suabejojo jų siūlomų dvasinių pratybų tikslingumu, iš dalies atsisakė jų taikomų metodų ir pasuko savuoju keliu. Sėdėdamas po medžiu Gautama pasiekė aukščiausiąjį pažinimą, jis visiškai atbudo ir tapo Buda.
Budizmo pagrindas-Keturios tauriosios tiesos
Tiesa apie kančią (skr. duḥkha; pali dukkha): visa būtis yra kančia;
Tiesa apie kančios atsiradimą (skr. samudāya; pali samudaya): kančia turi priežastį;
Tiesa apie kančios įveikimą (skr., pali nirodha): kančią galima įveikti;
Tiesa apie kelią vedantį iš kančios (skr. mārga; pali magga): yra kelias vedantis iš kančios – Taurusis aštuonialypis kelias.
Sidharta Gautama - bronsono tipo
Kinijoje ir Japonijoje iš budizmo filosofijos atsirado tokios doktrinos kaip dzenas ir čian. Budistų pasaulyje yra apie 500 milijonų, daugiausiai Azijos šalyse.
Keista, dauguma iš jų bronsono bei darvino tipo.
Ačarja Nagardžuna (telug. నాగార్జున , skr. नागा अर्जुन Acharya Nāgārjuna – 'naga didvyris') (apie 150–250 m.) – Indijos filosofas bei mahajanos budizmo Madhyamakos mokyklos įkūrėjas.
Dogenas
Daisetsu Teitaro Suzuki
Europoje vienas garsiausių budizmo filosofų Alan Watts darvino tipo
Galima paminėti kitus budistus tokius kaip
Ričardas Gyras- platono ar bronsono tipo?
Dalai Lama
Bruce Lee- įtakotas dzen ir budizmo filosofijos
Nors religija gali būti prilyginama idealizmui, tačiau dauguma budizmo pasėkėjų(bronsonų/darvinų) kuriems idealizmas kelia depresiją/šizofreniją iš pažiūros yra gan sveikos psichikos. Taigi, tai labai įdomus fenomenas.
Šešerius metus Gautama klaidžiojo Gangos slėniais. Jis sutiko daug žymių dvasinių mokytojų, studijavo jų mokymus, sekė jais ir pats užsiiminėjo rūsčiomis asketiškomis pratybomis. Bet šioje veikloje jis nesurado ko ieškojęs. Tada Gautama atsisiejo nuo tradicijų, suabejojo jų siūlomų dvasinių pratybų tikslingumu, iš dalies atsisakė jų taikomų metodų ir pasuko savuoju keliu. Sėdėdamas po medžiu Gautama pasiekė aukščiausiąjį pažinimą, jis visiškai atbudo ir tapo Buda.
Budizmo pagrindas-Keturios tauriosios tiesos
Tiesa apie kančią (skr. duḥkha; pali dukkha): visa būtis yra kančia;
Tiesa apie kančios atsiradimą (skr. samudāya; pali samudaya): kančia turi priežastį;
Tiesa apie kančios įveikimą (skr., pali nirodha): kančią galima įveikti;
Tiesa apie kelią vedantį iš kančios (skr. mārga; pali magga): yra kelias vedantis iš kančios – Taurusis aštuonialypis kelias.
Sidharta Gautama - bronsono tipo
Kinijoje ir Japonijoje iš budizmo filosofijos atsirado tokios doktrinos kaip dzenas ir čian. Budistų pasaulyje yra apie 500 milijonų, daugiausiai Azijos šalyse.
Keista, dauguma iš jų bronsono bei darvino tipo.
Ačarja Nagardžuna (telug. నాగార్జున , skr. नागा अर्जुन Acharya Nāgārjuna – 'naga didvyris') (apie 150–250 m.) – Indijos filosofas bei mahajanos budizmo Madhyamakos mokyklos įkūrėjas.
Dogenas
Daisetsu Teitaro Suzuki
Europoje vienas garsiausių budizmo filosofų Alan Watts darvino tipo
Galima paminėti kitus budistus tokius kaip
Ričardas Gyras- platono ar bronsono tipo?
Dalai Lama
Bruce Lee- įtakotas dzen ir budizmo filosofijos
Nors religija gali būti prilyginama idealizmui, tačiau dauguma budizmo pasėkėjų(bronsonų/darvinų) kuriems idealizmas kelia depresiją/šizofreniją iš pažiūros yra gan sveikos psichikos. Taigi, tai labai įdomus fenomenas.
128
Darvino tipas / Ats: Darvino tipo šizofrenikas Egidijus Dragūnas
« Įrašytas: Gegužės 13, 2014, 06:03:52 pm »
pagasdino jis cia tipo baisiai, durnelis 
129
Ramzio tipas / Ats: Conchita Wurst - transvestitas dalyvausiantis Eurovizijoje
« Įrašytas: Gegužės 12, 2014, 07:03:39 pm »
nu tas nuolatinis humoras ir tokia isvaizda tikrai prie gero neprives
130
Ramzio tipas / Ats: Conchita Wurst - transvestitas dalyvausiantis Eurovizijoje
« Įrašytas: Gegužės 12, 2014, 09:10:17 am »
galejo ir likt pasyviu gejum, nors i zmogu kazkiek buvo panasus
131
Bronsono tipas / Ats: Patyčios Japonijoje
« Įrašytas: Gegužės 09, 2014, 09:44:19 pm »
gaila platoniuku, parazitai tie bronsonai
132
Psichika / Ats: Depresija
« Įrašytas: Balandžio 09, 2014, 08:32:55 pm »
o manijos fazėje kas veikia?
133
Psichika / Ats: Depresija
« Įrašytas: Balandžio 08, 2014, 10:14:09 pm »
paskutinis video man i vaidyba buvo panasus
134
Platono tipas / Ats: Jason McNabb
« Įrašytas: Kovo 23, 2014, 10:04:15 am »
platonas kaip visada i kazkokias idiotiskas kategorijas patenka
135
Antrosios pusės paieškos, pažintys / Ats: Voltero ir platono vyriška partnerystė
« Įrašytas: Kovo 20, 2014, 04:34:16 pm »
Švelniu ir mielu veideliu o ar visada juoko vaizduotė vyra daro homo?
o ar visada juoko vaizduotė vyra daro homo?
136
Antrosios pusės paieškos, pažintys / Ats: Voltero ir platono vyriška partnerystė
« Įrašytas: Kovo 20, 2014, 04:08:12 pm »
cute 
137
Bronsono tipas / Ats: Frank Yang
« Įrašytas: Kovo 13, 2014, 09:56:31 pm »
maciau sita snd, kazkaip patiko
138
Platono tipas / Ats: Adas van Bergas
« Įrašytas: Kovo 10, 2014, 04:43:53 pm »
bičas su morale susipykęs
139
Įvairenybės / 5 smegenų sutrikimai,kurie galėjo turėti privalumų evoliucijoje
« Įrašytas: Kovo 09, 2014, 09:33:40 am »140
Bronsono tipas / Ats: Henris Luisas Menckenas
« Įrašytas: Kovo 07, 2014, 01:47:35 pm »
Vienu klausimu vyrai ir moterys, be abejo, sutaria: ir vieni, ir kiti nepasitiki moterimis. auksiniai žodžiai
141
Įvairenybės / Ats: Fenomenologija ir intuicijos tipai
« Įrašytas: Kovo 05, 2014, 09:02:30 pm »
o aiskiau?
142
Įvairenybės / Fenomenologija ir intuicijos tipai
« Įrašytas: Kovo 05, 2014, 07:57:18 pm »
Fenomenologija
Fenomenologija – Edmundo Huserlio (Edmund Husserl, 1859–1938) sukurtas filosofijos metodas, kuriuo siekiama aprašyti žmogaus sąmonės turinį ir atskleisti jame esančių fenomenų (reiškinių) esmes. „Fenomenologija“ dar vadinama visa iš Huserlio kilusi XX a. filosofijos kryptis. Ji buvo itin reikšminga formuojantis tokioms kryptims kaip egzistencializmas ar hermeneutika. Dėl to fenomenologais gali būti vadinami ir šių krypčių atstovai. Taip pat „fenomenologija“ perkeltine reikšme gali būti vadinamas beveik bet koks (ne tik filosofinis) sąmonėje patiriamų reiškinių aprašymas.
E. Huserlio fenomenologija
E. Huserlio tikinimu, nors apie nepriklausomą daiktų būtį ir negalime pasakyti nieko tikro, galime neabejoti tuo, kad jie tiesiogiai pasirodo mūsų sąmonėje, nesvarbu, ar mūsų patiriamas daiktas tikras, ar tik iliuzija. Į objektus galima žiūrėti ne kaip į daiktus savaime, bet kaip į formuojamus ar „numatomus“ sąmonėje.
Sąmonė visada yra ko nors suvokimas: mąstydami suprantame, kad mintis „nurodo“ į kokį nors objektą. Mąstymo veiksmas ir minties objektas yra vidujai susiję bei priklausomi vienas nuo kito. Sąmonė ne tik pasyviai fiksuoja pasaulį, bet ir aktyviai jį formuoja ar „numato“. Tad, siekdami tikrumo pirmiausia turime ignoruoti ar „iškelti tarp skliaustų“ visa, kas yra anapus mūsų tiesioginio patyrimo; išorės pasaulis privalo išsitekti tik mūsų sąmonės ribose. Ši vadinamoji „fenomenologinė redukcija“ yra pirmas svarbus E. Huserlio žingsnis. Visa, kas nėra „imanentiška“ sąmonei, turi būti be dvejonių atmesta; visa tikrovė, kokia ji patenka į mūsų sąmonę, tėra gryni „fenomenai“, ir tai vienintelis absoliutus faktas, nuo kurio pradėjus galima eiti toliau. Tačiau, šito mūsų keliamiems klausimams išspręsti nepakanka. Nes bemaž visa, ką aptinkame žvalgydami savo sąmonės turinį, tėra atsitiktinių fenomenų kaita, chaotiškas sąmonės srautas, ir vargu ar rasime čia nors kiek tikrumo. Vis dėlto E. Huserlio „grynieji“ fenomenai yra daugiau nei atsitiktinės individualumo apraiškos. Jie sudaro universalių esmių sistemą, nes fenomenologija kiekvieną objektą rutulioja vaizduotėje tol, kol suranda jame tai, kas nekinta.
Fenomenologinis pažinimas fiksuoja ne pavydą ar raudonos spalvos potyrį, bet universalius šių dalykų tipus arba esmes, pavydą ir raudonumą kaip tokius. Suvokti kurį nors fenomeną iki galo, išgrynintu pavidalu – reiškia perprasti, kas jame esminga ir nekintama.
Fenomenologinė laiko samprata
Žmogaus sąmonėje slypi be galo daug fenomenų. Vienas jų yra laikas. E. Huserlis sako, kad fizinis laikas nesutampa su mūsų mąstymu. Jis priklauso nuo to, kokį laiko tarpą mes mąstome kaip aktualų. Jo laiko atkarpa sudaryta iš dabarties taško. Tai, ką mes mąstome, priklauso nuo:
Retencijų – kiek laiko mes prisimename kaip aktualų. Jos trukmė priklauso nuo to, kiek sakinių iš karto mes galime prisiminti. Ji dar vadinama aktualia atmintimi;
Protencijų – aktualus tikėjimas ateities įvykiais.
Pagal Huserlį dabartį sudaro retencijos ir protencijos suma. Ši struktūra yra pasyvi ir nereikalauja specialios refleksijos akto. Pasak istorikų, retencija ilgainiui virsta asmenine atmintimi, o protencija – asmenine viltimi. Istorija bando griauti asmeninę atmintį. Tai laiko fenomenologinė analizė.
Pirminė asociacija – susieta ir su jusliniu dabar patyrimu, ir su pasyvia sinteze, racionaliu laiko išplitimu. Santykis tarp pasyvios ir aktyvios vaizduotės yra Huserlio problema.
Pasyvi protencija ir retencija sukuria laiko tolydumo įspūdį. Tolydumas – psichikos fenomenas. Laikas matuoja mūsų sąmonės tolydumą. Dabarties laiką (nors ir pasyvų, bet kiekvienas anonimas turi savo laiką) vadina gyvąja dabartimi ir priklauso nuo dabar taško. Protencija nėra valios siekis, o nukreiptumas, atvirumas ateičiai.
Kokią įtaką šios krypties filosofija turėtų intuicijos tipam?
Fenomenologija – Edmundo Huserlio (Edmund Husserl, 1859–1938) sukurtas filosofijos metodas, kuriuo siekiama aprašyti žmogaus sąmonės turinį ir atskleisti jame esančių fenomenų (reiškinių) esmes. „Fenomenologija“ dar vadinama visa iš Huserlio kilusi XX a. filosofijos kryptis. Ji buvo itin reikšminga formuojantis tokioms kryptims kaip egzistencializmas ar hermeneutika. Dėl to fenomenologais gali būti vadinami ir šių krypčių atstovai. Taip pat „fenomenologija“ perkeltine reikšme gali būti vadinamas beveik bet koks (ne tik filosofinis) sąmonėje patiriamų reiškinių aprašymas.
E. Huserlio fenomenologija
E. Huserlio tikinimu, nors apie nepriklausomą daiktų būtį ir negalime pasakyti nieko tikro, galime neabejoti tuo, kad jie tiesiogiai pasirodo mūsų sąmonėje, nesvarbu, ar mūsų patiriamas daiktas tikras, ar tik iliuzija. Į objektus galima žiūrėti ne kaip į daiktus savaime, bet kaip į formuojamus ar „numatomus“ sąmonėje.
Sąmonė visada yra ko nors suvokimas: mąstydami suprantame, kad mintis „nurodo“ į kokį nors objektą. Mąstymo veiksmas ir minties objektas yra vidujai susiję bei priklausomi vienas nuo kito. Sąmonė ne tik pasyviai fiksuoja pasaulį, bet ir aktyviai jį formuoja ar „numato“. Tad, siekdami tikrumo pirmiausia turime ignoruoti ar „iškelti tarp skliaustų“ visa, kas yra anapus mūsų tiesioginio patyrimo; išorės pasaulis privalo išsitekti tik mūsų sąmonės ribose. Ši vadinamoji „fenomenologinė redukcija“ yra pirmas svarbus E. Huserlio žingsnis. Visa, kas nėra „imanentiška“ sąmonei, turi būti be dvejonių atmesta; visa tikrovė, kokia ji patenka į mūsų sąmonę, tėra gryni „fenomenai“, ir tai vienintelis absoliutus faktas, nuo kurio pradėjus galima eiti toliau. Tačiau, šito mūsų keliamiems klausimams išspręsti nepakanka. Nes bemaž visa, ką aptinkame žvalgydami savo sąmonės turinį, tėra atsitiktinių fenomenų kaita, chaotiškas sąmonės srautas, ir vargu ar rasime čia nors kiek tikrumo. Vis dėlto E. Huserlio „grynieji“ fenomenai yra daugiau nei atsitiktinės individualumo apraiškos. Jie sudaro universalių esmių sistemą, nes fenomenologija kiekvieną objektą rutulioja vaizduotėje tol, kol suranda jame tai, kas nekinta.
Fenomenologinis pažinimas fiksuoja ne pavydą ar raudonos spalvos potyrį, bet universalius šių dalykų tipus arba esmes, pavydą ir raudonumą kaip tokius. Suvokti kurį nors fenomeną iki galo, išgrynintu pavidalu – reiškia perprasti, kas jame esminga ir nekintama.
Fenomenologinė laiko samprata
Žmogaus sąmonėje slypi be galo daug fenomenų. Vienas jų yra laikas. E. Huserlis sako, kad fizinis laikas nesutampa su mūsų mąstymu. Jis priklauso nuo to, kokį laiko tarpą mes mąstome kaip aktualų. Jo laiko atkarpa sudaryta iš dabarties taško. Tai, ką mes mąstome, priklauso nuo:
Retencijų – kiek laiko mes prisimename kaip aktualų. Jos trukmė priklauso nuo to, kiek sakinių iš karto mes galime prisiminti. Ji dar vadinama aktualia atmintimi;
Protencijų – aktualus tikėjimas ateities įvykiais.
Pagal Huserlį dabartį sudaro retencijos ir protencijos suma. Ši struktūra yra pasyvi ir nereikalauja specialios refleksijos akto. Pasak istorikų, retencija ilgainiui virsta asmenine atmintimi, o protencija – asmenine viltimi. Istorija bando griauti asmeninę atmintį. Tai laiko fenomenologinė analizė.
Pirminė asociacija – susieta ir su jusliniu dabar patyrimu, ir su pasyvia sinteze, racionaliu laiko išplitimu. Santykis tarp pasyvios ir aktyvios vaizduotės yra Huserlio problema.
Pasyvi protencija ir retencija sukuria laiko tolydumo įspūdį. Tolydumas – psichikos fenomenas. Laikas matuoja mūsų sąmonės tolydumą. Dabarties laiką (nors ir pasyvų, bet kiekvienas anonimas turi savo laiką) vadina gyvąja dabartimi ir priklauso nuo dabar taško. Protencija nėra valios siekis, o nukreiptumas, atvirumas ateičiai.
Kokią įtaką šios krypties filosofija turėtų intuicijos tipam?
143
Platono tipas / Ats: P. Gražulis pasibučiavo su A. Mickevičiumi.
« Įrašytas: Kovo 03, 2014, 10:08:58 pm »
Raulis irgi platonas?
145
Linkolno tipas / Linkolno tipo psichologinės būsenos+ Humoras
« Įrašytas: Vasario 28, 2014, 06:02:19 pm »
Teorijoj parašyta kad: "linkolno tipo asmenis nebuvo pastebėta vaizduotės sutrikimų (didesnio nei vidutinio humoro jausmo), nebūdinga nei depresija nei šizofrenija. Linkolno tipo vyrai turi žemą arba vidutinį humoro jausmą, tuo tarpu linkolno tipo moterys visuomet turi vidutinį humoro jausmą.
Kiek matęs linkolno tipo asmenų tai humoras ne per aukščiausias, neblogas, bet ne toks aukštas kad būtų atstumiantis priešingai lyčiai. Tarp linkolnų komikų irgi nelabai yra.
Bet kaip paaiškint tokį atvejį kaip Mantas Katleris- linkolno tipo.
Humoru tikrai lenkia daugumą savo kolegų iš humoro klubo.
Justinas Jankecičius
Paulius Ambrazevičius
Domas Raibys
Mantas Stonkus
Pasižiūrėjus į visų akis galima matyt kad Katleris mažiausiai "pasisukęs".
Ar galima teigt kad linkolnui kiek didesnis humoro jausmas nekenkia psichikai ar čia tokia situacija yra todėl, kad linkolnas kaip tipas gyvena vos ne "idealiose" socialinėse sąlygose?
Kiek matęs linkolno tipo asmenų tai humoras ne per aukščiausias, neblogas, bet ne toks aukštas kad būtų atstumiantis priešingai lyčiai. Tarp linkolnų komikų irgi nelabai yra.
Bet kaip paaiškint tokį atvejį kaip Mantas Katleris- linkolno tipo.
Humoru tikrai lenkia daugumą savo kolegų iš humoro klubo.
Justinas Jankecičius
Paulius Ambrazevičius
Domas Raibys
Mantas Stonkus
Pasižiūrėjus į visų akis galima matyt kad Katleris mažiausiai "pasisukęs".
Ar galima teigt kad linkolnui kiek didesnis humoro jausmas nekenkia psichikai ar čia tokia situacija yra todėl, kad linkolnas kaip tipas gyvena vos ne "idealiose" socialinėse sąlygose?
146
Bronsono tipas / Ats: Frank Yang
« Įrašytas: Vasario 28, 2014, 05:47:22 pm »
Nu bet ta jo mindfuck philosophy tai nelb mazina
147
Psichika / Ats: Depresija
« Įrašytas: Vasario 28, 2014, 05:18:57 pm »
Mazesne depresija=mazesnis humoro jausmas. Jei tarkim komikui kazkaip sumazeja depresija, ar taip imanoma kad jo bajeriai prastesni pasidaro?
148
Psichika / Ats: Depresija
« Įrašytas: Vasario 28, 2014, 05:13:26 pm »
ten ir buvo priskiriama prie vystymosi sutrikimu. paziurejus vien i Jim Carrey matosi kad jis visas tas savo nesamones darydamas atkreipineja i save demesi labai.
149
Psichika / Ats: Depresija
« Įrašytas: Vasario 28, 2014, 05:05:08 pm »
Kaip pastebejima dar manau, kad pasyvios(tipu) depresijos stadijoj gali pasireikst samoningi asmens veiksmai, kuriais jis/ji imituoja vaika . Dauguma psichologijos knygu sito sutrikimo,jei ji taip galima pavadint, neisskiria, bet kazkokioj buvau rades, gaila db nerandu...Pozymiai panasus į disociacijos, tik skiriasi, kad pasireiškia trumpais momentais ir vel grista į normalia busena. Elgesys pasireiskia demonstratyvumu, dėmesio reikalavimu, vaikisku naivumu, ir gavus demesi arba pagyrima vel normalizuojasi.
150
Psichika / Ats: Depresija
« Įrašytas: Vasario 28, 2014, 03:12:25 pm »
http://www.agora-fobija.lt/default.asp?DL=l&TopicID=50&Code=
http://psichika.eu/blog/bipolinis-sutrikimas/
http://www.infomed.lt/lt/2/Infomed_plius/Ligu_katalogas,id,/bipolinis-afektinis-sutrikimas
http://mastyk-ir-veik.blogspot.com/2010/10/apie-bipoline-depresija-ir.html
http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos/psichikos_ligos/bipolinis_afektinis_sutrikimas_maniakine_depresija
Keletas linkų, šaltiniai tokie "psiaudomoksliški" atrodo bet gal ir yra dalis tiesos, tikiuosi pravers
http://psichika.eu/blog/bipolinis-sutrikimas/
http://www.infomed.lt/lt/2/Infomed_plius/Ligu_katalogas,id,/bipolinis-afektinis-sutrikimas
http://mastyk-ir-veik.blogspot.com/2010/10/apie-bipoline-depresija-ir.html
http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos/psichikos_ligos/bipolinis_afektinis_sutrikimas_maniakine_depresija
Keletas linkų, šaltiniai tokie "psiaudomoksliški" atrodo bet gal ir yra dalis tiesos, tikiuosi pravers