Autorius Tema: Žmogaus sugebėjimas girdėti spalvas  (Skaityta 4098 kartus)

Neprisijungęs Leotaurus

  • Administrator
  • Forumo siela
  • *****
  • Įrašai: 3852
  • Karma: +0/-0
  • Lytis: Vyras
  • Darvinas
    • Žiūrėti profilį
    • Tipų teorija
« Paskutinį kartą keitė: Birželio 07, 2013, 04:12:28 pm sukūrė Leotaurus »

Neprisijungęs Leotaurus

  • Administrator
  • Forumo siela
  • *****
  • Įrašai: 3852
  • Karma: +0/-0
  • Lytis: Vyras
  • Darvinas
    • Žiūrėti profilį
    • Tipų teorija
Ats: Žmogaus sugebėjimas girdėti spalvas
« Atsakymas #1 Įrašytas: Balandžio 30, 2016, 09:04:43 pm »

http://kultura.lrytas.lt/istorija/nejaugi-egipto-piramidziu-paslaptis-pagaliau-iminta.htm
„Savo alkūnėje jausdama net ir mažiausią žemės drebėjimą aš esu daug arčiau gamtos nei kiti žmonės“, – įsitikinusi choreografė kiborgė Moon Ribas, atvykstanti į technologijų ir inovacijų festivalį LOGIN 2016 Vilniuje.
REKLAMA

Kitą savaitę pirmą kartą Lietuvoje viešės vadinamąjį kiborgų meną kuriantys menininkai.

Katalonijoje (Ispanija) užaugę, o dabar Niujorke gyvenantys M.Ribas ir Neilas Harbissonas dažnai pavadinami pirmaisiais žmonėmis-kiborgais – tai yra žmonėmis, kurių pojūčius praplečia į kūną implantuoti dirbtiniai mechanizmai.

2010 metais jie kartu įkūrė „Cyborg Foundation“ – tarptautinę organizaciją, siekiančią padėti žmonėms tapti kiborgais, ginti kiborgų teises ir skatinti kiborgų kultūrą kaip socialinį ir meninį judėjimą.

M.Ribas baigė choreografijos studijas Dartingtono menų koledže Anglijoje, studijavo Amsterdamo teatro mokyklos naujojo šokio fakultete, o nuo 2007 metų visa galva pasinėrė į eksperimentus su įvairiais kibernetiniais prietaisais, leidžiančiais giliau suvokti judesį.

Šiuo metu pagrindinė menininkės tyrimų sritis – seisminiai pojūčiai, kuriuos sukelia realiu laiku visame pasaulyje vykstantys žemės drebėjimai, net jei jie ir visai silpni, įvertinti vos vienu balu pagal Richterio skalę.

Juos pajusti M.Ribas leidžia alkūnėje implantuota sensorinė jungtis, kuri per specialų prietaisą gauna informaciją iš viso pasaulio seismografų.

Tokiu neįprastu būdu sukauptą patirtį menininkė pateikia žiūrovams šokio spektaklių, performansų forma. Vienas garsiausių jos kūrinių – „Žemės drebėjimų belaukiant“.

Jo metu menininkė tiesiog stovi ir laukia žemės drebėjimo. Jam prasidėjus, ji juda pagal gamtos reiškinio intensyvumą. Jeigu tuo metu nėra jokio žemės drebėjimo – šokis taip ir neprasideda.

Prieš atvykdama į Lietuvą menininkė davė išskirtinį interviu „Lietuvos rytui“.

– Kaip manote, kodėl žmonės kviečia jus papasakoti apie savo patirtis, parodyti performansus? Juos domina nauja meno forma, ar jūs pati -- savotiškas žmogus-mašina? – paklausiau 30 metų kiborgės.

– Žmonės domisi technologijomis. Daugeliui norisi patirti ką nors naujo, pažvelgti į mūsų pasaulį iš kitos perspektyvos. Tačiau ne visi žino, kaip tai padaryti.

Mes su N.Harbissonu daug ką esame išbandę. O technologijų dėka įgytus naujus pojūčius, naują patirtį naudojame kaip meno kūrimo priemones.

Taigi visa tai rodydami ir apie tai pasakodami mes padrąsiname žmones naudoti technologijas, kurios gali praplėsti žmogišką realybės suvokimą.

– Ar nebijote viešai prisipažinti, kad esate kiborgė? Juk nemažai žmonių mano, jog robotai ir kiborgai pražudys žmoniją. Jų manymu, technologijų invazija į žmogaus kūną – tai akligatvis, žmogaus nužmogėjimo, virtimo robotu pradžia.

– Taip mąsto žmonės, paveikti mokslinės fantastikos kūrinių, kuriuose pasakojama apie technologijų panaudojimą blogiems tikslams.

Tačiau visai nebūtina rinktis pražūtingą kelią. Mes galime panaudoti technologijas tam, kad geriau suprastume planetą, kurioje gyvename.

Gal tai skamba ir paradoksaliai, bet naujausios technologijos gali mus priartinti prie gamtos.

Štai aš esu kiborgė ir kiekvieną dieną jaučiu žemės drebėjimus, taigi esu daug labiau nei kiti žmonės susijusi su mūsų planeta. Aš tiesiog fiziškai jaučiu, jog Žemė – gyvas, nuolat judantis organizmas. Tai verčia mane su didesne pagarba žvelgti visą pasaulį.

Žinoma, daug žmonių vis dar bijo naujovių. Bet jaunoji karta jau užaugo įvairiausių technologijų apsuptyje, nebejausdama tos fantastinės literatūros ar kino spaudimo, kuris stipriai įtakojo mūsų kartą.

– Vaikystėje skaitydama knygas jūs svajojote tapti kiborge?

– Tikrai ne. (Juokiasi). Nebuvau nei technologijų, nei fantastikos mėgėja. Aš net videožaidimų nežaidžiau.

Gyvenau gamtos ir meno pasaulyje. Mano šeima buvo susijusi su teatru, todėl ir aš augau teatre. Tačiau tik būdama 18 ar 19 metų pajutau, kad noriu dirbti šiuolaikinio šokio srityje.

Tik universitete susidomėjau technologijų teikiamomis galimybėmis tyrinėti ir perprasti realų pasaulį, priartėti prie gamtos. Supratau, kad jos atveria visai naujas galimybes kurti meną.

– Ar manote, kad kiborgų menas – tai meno ateitis?

– Galbūt. Tik pabrėžiu, kad šis menas nesusijęs su kažkokios alternatyvios ar virtualios realybės kūrimu. Ne, mes kaip tik stengiamės kuo giliau ištirti mūsų realybę, ne kompiuterinį, o gamtos pasaulį.

Svarbu kuo geriau jį pajusti, giliau pažinti. Juk daugelis gyvūnų nuolat jaučia žemės drebėjimus, o žmogus – ne. Todėl nutrūksta jo ryšys su savo planeta.

- O kur jūs gavote žemės drebėjimus fiksuojantį implantą? Ir kaip jis veikia?

– Aš jį sukūriau pati. Tiesa, man padėjo informacinių technologijų srityje dirbantys draugai, programuotojai. Kadangi esu menininkė, choreografė, norėjau pasitelkusi technologijas tyrinėti judesį.

Mano rankoje implantuotas seismografinis sensorius susijęs su prietaisu, tarsi kokiu serveriu, kuris surenka seismografų duomenis iš viso pasaulio. Taigi, kad ir kur drebėtų žemė, aš tuoj tai pajuntu.

– Sunku priprasti prie tų pašalinių vibracijų jūsų kūne?

– Iš pradžių, žinoma, jaučiausi keistai. Vidury nakties pabusdavau, jei kur nors prasidėdavo stiprus žemės drebėjimas. Bet dabar tiesiog neįsivaizduoju savo gyvenimo be to ryšio. Jaučiu tarsi du pulsus – savąjį ir Žemės pulsą savo rankoje.

– Kam tapti kiborgu, jei tą patį galima pajusti ir nešiojantis kokią nors vibruojančią apyrankę?

– Ne. Kai prietaisas tampa mano kūno dalimi, tai kur kas smarkiau paveikia mano pojūčius ir sąmonę.

Tai visai kas kita nei telefonas ar kompiuteris. Mat pasaulį matai ne ekrane, o savo akimis, visas tas permainas jausdamas savyje.

Juk mes sukuriame ne tik naujus pojūčius, bet ir naujas kūno dalis – pavyzdžiui, antenas ar vibracijoms jautrius kaulus.

– Galbūt šokio judesiai visuomet buvo kažkaip susiję su žemės vibracijomis, tačiau mes negalėjome to pajusti?

– Kai galvojame apie šokį, galvojame apie judesį. Tačiau juda ne tik žmonės. Daugybė dalykų juda pačiais įvairiausiais būdais. Ir Žemė – vienas tų judančių kūnų.

Ji ne tik dideliu greičiu lekia erdvėje, ne tik sukasi kasdien apie savo ašį, bet ir nuolat virpa viduje, nuolat yra purtoma žemės drebėjimų. Todėl drąsiai galime sakyti, kad žemės drebėjimai – tai mūsų planetos šokis.

– Ar tiesa, kad ateityje planuojate pajusti ir Mėnulio drebėjimus?

– Šiuo metu ieškau galimybių pajusti Mėnulio seisminius virpesius. Implantas jau paruoštas, tačiau kol kas neradau būdo, kaip galėčiau gauti tą informaciją.

Jei pavyktų prisijungti, tai leistų man tuo pat metu būti ir čia, ir kosmose.

Proga išvysti ateities žmonės

Technologijų ir inovacijų festivalis „Login 2016“ vyks Vilniuje, „Litexpo“ parodų centre, gegužės 5-6 d.

M.Ribas skaitys jame pranešimą „Žemės pulsas“ (Earthbeat) apie ryšį tarp žmonių-kiborgų ir technologijų, apie galimybes gerokai praplėsti žmogaus pojūčių spektrą.

Į Lietuvą menininkė atvyks su savo draugu N.Harbissonu. 33 metų tapytojas ir muzikas yra pirmasis oficialiai pripažintas žmogus-kiborgas. Net paso nuotraukoje jį galima matyti su kaukolėje implantuota antena (nuotr.).

Antena turi ryšį su palydovais bei internetu, priima garso bangas ir leidžia dėl įgimto sutrikimo spalvų nematančiam menininkui suvokti (išgirsti) visą jų spektrą – net ir žmogaus akiai nematomas spalvas.

Pirmąją festivalio dieną jis skaitys pranešimą apie žmonių rūšies ateitį technologijų kupiname pasaulyje.