1. Angliavandenių yra įvairių, įvairiai jie veikia ir organizmą. Skirtumą sudaro, ir nemažą. Krakmolas yra polisacharidas, o cukrus disacharidas. Skiriasi ne tik hidrolizė, veikiantys fermentai, virškinimo lokacijos, bet ir skaidymo greitis, pasisavinimas ir apskritai įtaka bendram organizmo stoviui. Beje, jeigu glikeminė sistema veikia normaliai, visos maistos medžiagos virsta gliukoze, ne tik krakmolas. Taip, tas pats 100 kcal, bet su skirtingomis panaudojimo galimybėmis.
Nebūtinai, aš jau minėjau, kad medžiagų panaudojimas priklauso
nuo organizmo būklės ir polinkių. Pavyzdžiui, jeigu yra stiprus ketogeninis disbalansas, organizmas duoda pirmenybę degint baltymus, o gliukogeninis disbalansas naudoja kraujo gliukozę. Abiem atvejais - problemos, bet ne apie tai. Dvokti imama mano minėtu ketogeninio disbalanso atveju, kai jis būna labai stiprus.
2. Bent jau aš terminą "makroelementas" suprantu tradiciškai, kuris yra naudojamas tiek vidurinėse, tiek aukštosiose mokyklose.
*Pagal Wikipedia, yra išskiriami šie: Makroelementai (sudaro 0,001 %);
Chloras;
Fosforas;
Geležis;
Kalcis;
Kalis;
Natris;
Siera;
* Pagal Tarptautinių žodžių žodyną:
"makroelemeñtai, biochem.
chem. elementai, kurių organizme yra daugiausia, būtent: deguonis, anglis, vandenilis, azotas, kalcis, fosforas.'
Angliavandeniai, baltymai ir riebalai
nėra makroelementai. Tai yra kompleksiniai junginiai, kurie yra sudaryti iš tam tikrų funkcinių grupių ir karkasų. O jau karkasai ir grupės yra sudaryti iš elementų. Todėl aš ir nesupratau, kai pasakei, kad makroelementai yra virškinami. Kaip tu ten natrį suvirškinsi..
Insulino svyravimai turi didelę reikšmę visiems žmonėms. Kalba neina apie tuos, kurie valgo bent kartą į dieną. Juk aš kalbu apie
maisto medžiagų santykio ir sudėties reikšmę insulino svyravimams: kas bus su insulinu, jeigu bus angliavandenių perteklius? Energija nebus konstruktyviai panaudota ir greitai žmogui reikės sekančio valgymo. Tada ir vėl insulino pliūpsnis. Jeigu žmogus valgo rimtai 3 kartus per parą, viskas tvarkoj. Bet gi didžiausioji dalis tarp tų valgymų visą laiką dar kažką įsimetą į burną: tai užkanda, tai krimstelna, tai
prisiuosto. Jeigu išsiskirtų insulino tiek, kiek reikia, neturėtumėm civilizacinių ligų. Kas tai yra, manau, žinai. Organizmas nesupranta, ar tu užkasi trumpam, ar tu valgysi sočiai. Insulino paleidimo mechanizmas yra automatinis refleksas,
neturintis ryšio su gaunamu maisto
kiekiu. Ir su tokiu elgesiu, pilietis įdarbina savo kasą pilnu etatu, 24/7.. Beje, be su maistu išskiriamo, egzistuoja ir bazinis insulino kiekis, kuris yra pastovus dydis.
Visos maisto medžiagos, kurių galutinis skaidymo rezultatas bus gliukozė, privers išskirti insuliną.
Nebūtina, tai tiesiog kaip pavyzdys.
3. Jeigu kalbėtumėm, kad organizmai yra statiškos mašinos, tada galbūt ir turėtų "gydomųjų" savybių. Bet kadangi kiekvienas iš mūsų esame unikali biologinė individualybė, "sveikatinimosi" arbatos gali atnešti tik žalos. Gi ne nuo arbatų reikia pradėti gydytis..