Aš visiškai su tavimi nesutinku. Kaip matome progresuojant LSD poveikiui, padideja erdviškumas, spalvų kiekis, formos, abstraktėja vaizdas, viskas išsiplečia, o SVARBIAUSIA atsiranda judėjimas. Nuo vaizdavimo tai kas yra, atsiranda tai ko nėra.
Tai net buvo mano kursinis darbas, kurio taip ir nebaigiau. Mintis buvo ta, kad yra Creation Process in nature.
Šiuo atveju tyriau vizualias formas. Progresuojant vidiniams vaizdiniams, jie kuri laika buvo statiški, tad neturejo judejimo. Skyrus pakankamai demėsio ir mastymo, jie pradejo judėti, nuo 2 s iki 3s, iki 4s ir t.t. Matydamas ši procesą, aptikau kad ta pačia patirtį, tai yra justi vizualų judėjimą galime ir išorėjė, tad dabar visai kitaip žiuri i medžius, mašinas, šviesa, viskas juda ir yra gyvą, tikrai nuostabu.
Mokslas viska redukuoja, į kažką, įreminą, apriboją realybe, del to ji patiria sunkumus atsiveriant.
Ši teorija irgi apriboja. Jeigu matai kažką, ko kiti nemato, tai yra vaizduotes patalogija.
Tokie teiginiai gali apribota psyche, ir neleisti pamatyti daiktų.
Patarimas, ši teorija yra idomi, bet jei ji nori gyventi, ji turi judėti i priekį, o tai reiškią neapsiriboti turimais, dogmatiškais, statiniais teiginiais.
