Teko suomijoj susidurti su 21 m. Platonu optimistu, su kuriuo teko dalintis kambarį, tai jis buvo patyčių "meistras", tačiau tik tuomet, kuomet būdavo daugiau negu du žmonės. Vos tik likdavo jis ir dar vienas žmogus, jis kardinaliai pasikeisdavo ir tapdavo labai sukalbamas, nesityčiojantis, ramus. Tas jo noras "hėbroje" įtvirtinti "alfa vyro" statusą kiek buvo juokingas, bet kiek suprantamas.. visgi taip veikia vyrų optimistų psichika (tuo labiau jaunų, o priedo jis dar ganėtinai žemokas), prigimtas stengimasis įtvirtinti savo dominavimą grupėje. Tačiau tipų santykių beveik visiškai nematė ir nesuprato, išskyrūs, kad automatiškai jautė stiprią antipatiją ramzei.