prigimtinė laiko ir erdves pojučių buvimo žmogaus sieloje.
Tau derėtų atsisakyti sielos sąvokos nes tai yra žmogaus vaizduotės išsigalvojimas. Žmogaus siela nėra atrasta(ir kažin ar bus atrasta), todėl tau apie ją kalbėt neverta.
Tad turėti "stiprią sielą" = turėti gerai išvystytą nervinę sistemą.
Sakoma kad stiprios dūšios žmonės yra ramūs, harmoningi ir nedestruktyvūs(t.y linkę į kūrybą), tai yra grynas stiprių nervų žmogaus apibūdinimas.
Yra gražių žodžių apie žmogų ir jo prigimtį, vienas iš jų- žmogus yra kaip gamta- sugeba kurti, kurti harmoniją ir didingus dalykus. Žmogaus kūribingumas atsarado evoliucijos eigoje dar pačiam žmogui bebūnant pusbeždžione. Kūryba naudojama žmogaus gerbuvui gerinti.
Nesidomiu Kantu ir aplamai neturiu jokio išsilavinimo filosofijoje, bet vėlgi nesuklysiu parašydamas kad už visus žmogaus pojūčius- laiko, erdvės, šalčio, skausmo, šilumos ir tos pačios harmonijos yra atsakinga ta pati žmogaus nervinė sistema o ne "siela".
