Mokslininkai bjaurindami neandertalietį ar darydami jį nepanašų į žmogų persistengia. Neandertalietis yra genotipas, kaip kromanjonietis yra genotipas. Neandertaliečio ir kromanjoniečio vaikai nebuvo hibridai, jų genotipai nesimaišė. Jie kartu gyveno tuose pačiuose teritorijose ir turėjo rasę. Neandertalietis dėl ugnies atradimo gyveno ir šiaurėje ir pietuose ir buvo baltaodis ar juodaodis. Neandertalietis yra toks pat vizualus kaip dabartinis žmogus todėl jam bjauri išvaizda nepatinka. Jų moterys turėjo gražius veidus, naudojo kosmetiką, turėjo dideles krūtines ne laktacijos periodu. Piešiniai rasti ant uolų buvo labai estetiški. Todėl baisūs, plaukuoti ir panašūs į beždžionės jie nebuvo.
Jeigu mokslininkams pavyktų genetiškai atkurti pitekantropą ir jį sukryžminti su dabartiniu žmogumi hibridizacijos nebus. Jų palikuonys bus arba žmogus arba pitekantropas. Smegenys nesusimaišys, nes tai atskiri genotipai. Genetikoje skirtingi genotipai yra lygiaverčiai. Hibridizacija vyksta tik odos spalvoje ir kituose smulkmenose, priklausomuose nuo rasės ir aplinkos prisitaikymo.
Pitekantropai labai retais atvejais gali ir dabar atsirasti tarp žmonių. Atbulinės mutacijos taip pat galimos tarp nortono genotipo. Tik pitekantropo vėlesnieji genotipai neišgyventu dabartinės net ir labiausiai atsilikusios kultūros sąlygomis. Tipų teorija teigia, kad neandertalietis yra dabar gyvenantis žmogus, dabar jis vadinamas nortono genotipu ir tipu. Tarp izoliuotų indėnų genčių jo vidurkis siekia virš 50%, tarp Europiečių siekia apie 4 procentus. Afrikos žemyne jo dar mažiau negu Europoje.
O kodėl bjaurinamas neandertalietis?
Kai mokslininkai atrado neandertaliečio teorija, paviešino ir jį pirmą kartą rekonstravo jo kaukolę jie susidūrė su labai įdomiu reiškiniu. Žmonės pradėjo rašyti laiškus mokslininkams kuriuose jie teikdavo , kad jų giminaitis, bendradarbis, artimas žmogus yra neandertalietis. Mokslininkai tuomet sąmoningai pradėjo bjaurinti neandertaliečio rekonstrukcijas ir piešinius, atskirti jį nuo „žmogaus“.
Realistinės neandertaliečio rekonstrukcijos ir jų intelektiniai gabumai artimi dabartiniam žmogui mokslo istorijoje atsirado visai nesenai. Tarpinis žmogus kuris gyvena tarp pitekantropų genotipų ir tipų gyvena ir dabar tarp modernių žmonių genotipų ir tipų.
Tuo metu žmonės nematė genotipų kaip ir dauguma dabar nemato. Paprastam žmogui nėra jokio skirtumo ar žmogaus kakta yra tris kartus didesnė ar ji yra labai maža. Tuo metu tarp neandertaliečio ir kromanjoniečio didžiausias skirtumas buvo smakro srityje ir veido plokštume. Todėl „žmogus“ ir neandertalietis puikiausiai turėjo bendrų palikuonių.
Dabartiniai žmonių genotipai kurie taip pat nesimaišo (nėra hibridizacijos) turi dar didesnius skirtumus negu jie buvo tarp neandertalietis ir moderniausias pitekantropo genotipų.
Žmones dabar reaguoja į rasinius skirtumus ir nepalankiai vertina žmonės kurie skiriasi rase, nors yra to paties genotipo. Juodaodis ar baltaodis žmogus geriau bendraus su savo rasės visiškai skirtingais genotipais negu su savo genotipu kurio rasė yra skirtinga.
Tipų teorija pirmoji teorija kuri parodo rasizmo absurdiškumą ir argumentuotai sutriuškina patį rasizmą. Ši teorija paaiškina žmogaus genotipus geriau negu dabar tobulėjanti genetika.