Tipų teoriją nenaudoja veido kaip pagrindo, pagrindas yra kaukolės forma. Veido minkštimai ir kremzlės, veido fenotipas jokios reikšmės tipų nustatymui neturi. Veido raumenys naudojami emocijoms, mimikai, nuotaikai ir psichikai nustatyti.
Žiūrėdami į tipą pagal tipų teorija mes matome evoliucijos produktą. Šis produktas yra su leistinais nukrypimais, kurios turi visos gyvybės ir negyvytės formos, pav. elektronikoje to paties tipo ir serijos tranzistorius yra skirtingas. To paties tipo žmogus skiriasi savo kaukolės forma, bet smegenų ryšys ir nukrypimai neviršija leistinų nukrypimu.
Žmogaus kaukolė yra paveldima genetiškai, todėl mes galime nustatyti evoliucijos lygmenį, pagal jos formą, veidas yra tik trukdis kurį mes nustatydami tipus ignoruojame. Žiūrėdami į tranzistorių mes matome jo formą i dydi, skaitome jo raides, bet nežinome, kas jo viduje. Gamtoje viskas paprasčiau, forma yra ant tiek tobula, kad iš formos galime pamatyti, evoliucija , o kartu sujungus vidinį tipo elgesį galime pamatyti daugybę dėsningumų, kurie yra susiję su genetika.
Nortono tipas turi savo forma
http://www.vsetv.com/video.php?showv=317Šalia jo matosi žmonės kurių kaukolės ir veido formos yra labai jau skiriasi, nuo jo.
Žiauri ši teorija neapgaudinėjanti gamtos. Tipų teorija suteršė praeities fašizmo rasizmas, socialdarvinizmas, eugenika, fašistinė frenologija. Visos šios teorijos kalbėjo apie geresnę rasę kurios niekada neegzistavo. Žmonės bijo save evoliuciškai vertinti ir analizuoti. Bet nieko gamtos gyvybėje ir gamtos gyvybės istorijoje nėra amžina. Patys tobuliausi gyvūnai tampa paneigti dar tobulesnių, nes jie praeityje paneigė tipus iš kurių kilo jie patys.
