Autorius Tema: Smegenų ir galvos persodinimas  (Skaityta 4182 kartus)

Neprisijungęs Leotaurus

  • Administrator
  • Forumo siela
  • *****
  • Įrašai: 3852
  • Karma: +0/-0
  • Lytis: Vyras
  • Darvinas
    • Žiūrėti profilį
    • Tipų teorija
Smegenų ir galvos persodinimas
« Įrašytas: Liepos 03, 2013, 11:07:29 am »

Platono tipo Robert J. White
[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=8On7rktFZME[/youtube]


Sergio Canavero galvoja apie galvos persodinimą žmogui.
http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/laboratorija/italu-mokslininkas-mano-galintis-persodinti-zmogui-galva-650-350067


Šuns galva kuri buvo prijungta prie dirbtinės kraujotakos. Galva funkcionavo ir reagavo į dirgiklius.
[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=KDqh-r8TQgs[/youtube]



Platono tipo Vladimiras Demikovas
[youtube]http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=uvZThr3POlQ[/youtube]



http://www.thejournal.ie/two-headed-dogs-794157-Feb2013/

O štai 1915 metais paprastų valstiečių šeimoje gimė nepaprastas žmogus - Vladimiras Demikovas. Vos po 30 metų garsas apie jį nuskambėjo jei ne visame pasaulyje, tai bent tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Viskas prasidėjo pasibaigus Antrajam pasauliniui karui – jis įsijungė į Stalino suburtą elitinę gydytojų komandą, kurios pagrindinis darbas buvo savo pasiekimais varžytis su JAV gydytojais. Ne paslaptis, kad šaltojo karo laikotarpiu JAV ir Sovietų Sąjunga varžėsi visose mokslo srityse, neišskiriant ir medicinos. Pagrindiniai Demikovo eksperimentai buvo susiję su organizmų gyvybės trukmės pratęsimu. Jis buvo įsitikinęs, kad galima transplantuoti tokius organus, kaip širdis ar plaučiai (nors tais laikais šios procedūros atrodė neįmanomos). Eksperimentams jis naudojo šunis. Pirmiausia, 1952 metais, Demikovas persodino vieno šuns širdį ir plaučius kitam šuniui (šitaip gydytojas ruošėsi žmogaus širdies persodinimui), šiuo darbu padėdamas pagrindus dabartinei medicinai.
Tuomet Demikovas žengė kitą žingsnį – jis nusprendė įrodyti, jog galima transplantuoti ir galvos smegenis. Šaltojo karo metu dviejų gigantiškų valstybių varžybos vyko dėl, atrodo, neįmanomo dalyko – žmogaus smegenų persodinimo. Žinoma, praktikuotis teko su nekaltais gyvūnais.
Vieną 1954 metų vasario naktį jo laboratorijoje iki pat ryto degė šviesa – Demikovas su savo chirurgų komanda atliko įspūdingą operaciją. Jis padarė tai, apie ką svajojo ir literatūrinis herojus - Mary Shelley’s Frankenšteinas. Tą naktį Demikovas sukūrė monstrą.
 
Švintant Demikovo kūrinys pradėjo atsigauti po narkozės. Nedidelio šuniuko galva prabudo ir nusižiovavo. Greitai akis pramerkė ir sumišusi… didesnioji galva.
Tą naktį Demikovas su komanda dideliam suaugusiam šuniui prisiuvo jauno šunyčio viršutinę kūno dalį. Jie sujungė šių gyvūnų kraujo indus bei kvėpuojamąsias gerkles. Tą patį rytą nelaimingasis kūrinys buvo pademonstruotas viešai.
 
Didelis groteskiškai atrodantis gyvūnas turėjo dvi galvas – jauno šuniuko ir suaugusio šuns. Žiūrovai su siaubu ir susižavėjimu stebėjo, kaip abi galvos godžiai lakė chirurgo asistento pasiūlytą pieną. Mažesnioji galva buvo žaisminga kaip ir visų šuniukų, o „šuo – šeimininkas“ atrodė vangus ir nelaimingas. Nors abi galvos išsaugojo savo savitą psichologiją, fiziologiškai jos buvo vienas organizmas – kai didesnysis gyvūnas ištroško, gerti užsinorėjo ir mažesnioji galva. Laboratorijoje padidinus temperatūrą, lekavo abi galvos.
 
Po šešių dienų monstras nugaišo, tačiau Demikovas, pasak propagandos, įrodė, kad galima transplantuoti bet kokį organą, net ir smegenis, o iš tiesų sovietai davė į kaulus amerikiečiams. Vėliau buvo sukurti dar keli dvigalviai padarai, išgyvenę iki 26 dienų (taip trumpai dėl organų atmetimo reakcijos). Beje, buvo pastebėtas keistas reiškinys – vyresnysis šuo po operacijos atjaunėdavo.







« Paskutinį kartą keitė: Liepos 03, 2013, 11:19:24 am sukūrė Leotaurus »