Dar visai nesenai moterims nebuvo leidžiama bėgti…
1967 metais JAV žymaus „Bostono maratono“ varžybų metu kilo skandalas. Renginio organizatorius tarp bėgikų staiga pastebėjo moterį. Šaukdamas „nešdinkis iš mano maratono“ jis pabandė jėga išstumti bėgikę. Laimei vienas iš bėgikų – vyras ją užstojo (tarp kitko jis vėliau tapo jos vyru), ir mergina gavo galimybę pasiekti finišą. Taip išgarsėjusi bėgikė, žurnalistė ir visuomenės veikėja Katrina Svitcer (Kathrine Switzer) tapo pirmąja moterimi, bėgusia Bostono maratone, nežiūrint į draudimą jame dalyvauti moterims.
Šio incidento vaizdai sudrebino Ameriką ir Bostono atletų asociacija (Boston Athletic Association) uždraudė moterų dalyvavimą, jų nuomone, išskirtinai vyriško sporto rungtyse. Pažeidusioms šias sąlygas, jie grasinosi atimti teisę dalyvauti bet kokiose kitose varžybose. Tačiau Katrina Svitcer kartu su kitomis bėgikėmis, įtikino sporto biurokratus ir jau 1972 metais moterys gavo teisę dalyvauti Bostono maratone.
Atrodytų smulkmena, – kam tiek kovoti dėl galimybės dalyvauti varžybose? Tačiau kaip dažnai mes užmirštame svarbias „smulkmenas“, kurios jau tapo mūsų gyvenimo norma? Tik 44 metai mus skiria nuo to laiko, kai moterys gavo teisę dalyvauti rinkimuose – civilizuotos Europos viduryje, Šveicarijoje tik 1971 metais moterys išsikovojo šią teisę, po ilgai vykusios kovos.
