https://communities.springernature.com/posts/social-media-as-a-modern-day-skinner-boxhttps://www.iflscience.com/how-social-media-makes-us-act-like-lab-rats-pressing-buttons-for-rewards-58983Burrhus Frederic Skinneris (1904 m. kovo 20 d. – 1990 m. rugpjūčio 18 d.) buvo amerikiečių psichologas, elgesio tyrinėtojas, išradėjas ir socialinis filosofas. Jis buvo Edgaro Pierco Psichologijos profesorius Harvardo universitete nuo 1958 m. iki savo atsistatydinimo 1974 m.
Laikydamas laisvą valią iliuzija, Skinneris žmogaus veiksmus matė kaip priklausomus nuo ankstesnių veiksmų pasekmių, teoriją, kurią jis apibūdino kaip stiprinimo principą: jei veiksmo pasekmės yra blogos, didelė tikimybė, kad veiksmas nebus kartojamas; jei pasekmės yra geros, veiksmo kartojimo tikimybė tampa stipresnė.
Skinneris sukūrė elgesio analizę, ypač radikalaus elgesio filosofiją, ir įkūrė eksperimentinės elgesio analizės mokyklą, eksperimentinės tyrimų psichologijos šaką. Jis taip pat naudojo operantinį kondicionavimą elgesiui stiprinti, laikydamas atsako dažnumą efektyviausiu atsako stiprumo matu. Tyrinėdamas operantinį kondicionavimą, jis išrado operantinio kondicionavimo kamerą (žinomą kaip Skinnerio dėžė), o matuodamas dažnumą – sukūrė kumuliacinį įrašytuvą. Naudodamiesi šiais įrankiais, jis ir Charlesas Fersteris sukūrė Skinnerio įtakingiausią eksperimentinį darbą, išdėstytą jų 1957 m. knygoje "Reinforcement Tvarkaraščiai".
Skinneris buvo produktyvus autorius, paskelbęs 21 knygą ir 180 straipsnių. Jis įsivaizdavo savo idėjų taikymą žmonių bendruomenės dizainui savo 1948 m. utopiniame romane „Walden Two“, o jo žmogaus elgesio analizė kulminavo 1958 m. darbe „Verbalinis elgesys“.
Skinneris, Johnas B. Watsonas ir Ivanas Pavlovas laikomi modernaus elgesio mokslo pradininkais. Atitinkamai, 2002 m. birželio apklausoje Skinneris buvo pripažintas įtakingiausiu 20 amžiaus psichologu.
B. F. Skinnerio teorija, dažniausiai vadinama operantinio kondicionavimo teorija, yra elgesio psichologijos šaka, kuri tyrinėja, kaip pasekmės, sekančios po tam tikro elgesio, gali formuoti ir pakeisti šį elgesį ateityje. Pagrindinė šios teorijos idėja yra ta, kad elgesys yra stiprinamas arba silpninamas, priklausomai nuo jo pasekmių.
Operantinis kondicionavimas: Skinnerio teorijoje operantinis kondicionavimas apibrėžiamas kaip procesas, per kurį elgesio dažnumas ar forma keičiasi dėl elgesio sekusių pasekmių. Šis procesas remiasi trimis pagrindiniais elementais:
Stiprindama pasekmė (reinforcer): Teigiamas stiprindamas yra bet koks įvykis, kuris, sekdama tam tikrą elgesį, padidina to elgesio pasikartojimo tikimybę. Pavyzdžiui, vaikui duotas saldainis už gerą elgesį. Neigiamas stiprindamas yra nemalonus stimulas, kurio pašalinimas po tam tikro elgesio taip pat padidina to elgesio pasikartojimo tikimybę. Pavyzdžiui, automobilio signalo garso nutildymas užsidėjus saugos diržą.
Baudos (punishment): Tai pasekmė, kuri mažina tam tikro elgesio pasikartojimo tikimybę. Teigiama bausmė yra nemalonaus stimulo pridėjimas (pvz., atliekant namų ruošos darbus už blogą elgesį), o neigiama bausmė – malonaus stimulo atėmimas (pvz., žaislų konfiskavimas).
Eksperimento dėžutė (Skinner box): Skinner sukūrė specialią eksperimento dėžutę, vadinamą Skinner box, kurioje galima tiksliai kontroliuoti sąlygas ir tirti elgesio keitimąsi atsakant į įvairias pasekmes. Šiose dėžutėse gyvūnams, dažniausiai balandžiams ar žiurkėms, būdavo mokoma atlikti tam tikrus veiksmus, pvz., spausti svirtį arba paspausti diską, kad gautų maisto.
Skinnerio teorija yra svarbi ne tik psichologijoje, bet ir švietime, terapijoje, versle ir kitose srityse, kurios siekia suprasti ir keisti elgesį. Jo darbai padėjo pagrindus elgesio terapijai ir elgesio modifikacijos strategijoms, kurios naudojamos įvairiose praktinėse srityse, įskaitant psichologinę pagalbą, švietimą ir organizacinį elgesį.
B. F. Skinnerio teorijos, ypač operantinio kondicionavimo principai, gali būti taikomi analizuojant elgesį socialiniuose tinkluose, nors Skinneris gyveno laikotarpiu, kai šie technologiniai įrankiai dar nebuvo sukurti. Jo idėjos apie elgesio stiprinimą ir bausmę suteikia įžvalgų, kaip skaitmeninės technologijos ir socialinės medijos veikia žmonių elgesį ir sąveikas. Čia yra keletas pagrindinių būdų, kaip Skinnerio teorijos taikomos šiuolaikiniame socialinių tinklų kontekste:
Teigiamas stiprinimas
Socialiniai tinklai veikia kaip teigiamo stiprinimo šaltiniai, pavyzdžiui, „patiktukai“, komentarai ir pasidalinimai veikia kaip atlygis už tam tikrą elgesį (pvz., įkėlus naują nuotrauką ar įrašą). Šie teigiami stiprinimai skatina vartotojus toliau dalyvauti platformose, kad gautų daugiau patvirtinimo ir dėmesio.
Neigiamas stiprinimas
Neigiamas stiprinimas socialiniuose tinkluose gali pasireikšti per įspėjimus ar pranešimus, kurie dingsta, kai vartotojas atlieka tam tikrą veiksmą. Pavyzdžiui, pranešimas apie neperskaitytą žinutę ar naują sekėją gali sukelti vartotojo veiksmą (atidaryti aplikaciją), kad šis pranešimas dingtų, taip mažinant vartotojo „nepatogumą“ ar smalsumą.
Bausmė
Nors bausmė socialiniuose tinkluose nėra taip akivaizdi kaip kitose Skinnerio teorijos srityse, ji gali pasireikšti mažesniu dėmesiu arba „patiktukų“ skaičiumi, jei turinys nesulaukia norimos reakcijos. Tai gali priversti vartotoją peržiūrėti ar keisti savo elgesį (pvz., keisti turinio tipą ar mažiau dažnai jį paskelbti).
Priklausomybė ir pakartotinis elgesys
Operantinio kondicionavimo teorija taip pat paaiškina, kaip formuojasi elgesio modeliai, kurie gali lemti priklausomybę nuo socialinių tinklų. Teigiami stiprinimai (pvz., socialinio patvirtinimo gavimas) ir neigiami stiprinimai (pvz., nepatogumo mažinimas, pašalinant pranešimo ženklelį) skatina vartotojus kartoti tam tikrus elgesius, pvz., reguliariai tikrinti savo socialinius tinklus.
Žinutės ir turinys kaip kontroliuojamos stimuliacijos
Skinnerio teorija apie diskriminacinę stimuliaciją ir kontekstinius ženklus gali būti pritaikyta suprantant, kaip tam tikri turinio tipai ar pranešimai socialiniuose tinkluose gali skatinti vartotojus veikti tam tikru būdu, pavyzdžiui, dalyvauti apklausose, reaguoti į skubias žinutes arba sekti nuorodas.
Nors Skinnerio teorijos nebuvo sukurtos su šiuolaikinėmis technologijomis mintyje, jos principai suteikia vertingų įžvalgų apie tai, kaip ir kodėl socialinės medijos veikia mūsų elgesį. Prieš tęsiant, verta paminėti, kad socialinių tinklų platformos yra sukuriamos taip, kad maksimaliai išnaudotų Skinnerio aprašytus elgesio stiprinimo principus, skatindamos vartotojus ilgiau išlikti jų aplinkoje ir skatinti tam tikrą elgesį.
Sisteminė paskatų integracija
Socialiniai tinklai integruoja įvairias paskatas (pvz., virtualius apdovanojimus, ženklelius, reitingus), kurie veikia kaip teigiamas stiprinimas už vartotojų įsitraukimą ir aktyvumą. Tai skatina vartotojus toliau dalyvauti ir konkuruoti dėl dėmesio bei pripažinimo, kartojant elgesį, kuris buvo anksčiau sustiprintas.
Pritaikymas ir personalizacija
Skinnerio principai taip pat gali būti matomi socialinių tinklų pritaikymo ir personalizacijos strategijose. Algoritmai mokosi iš vartotojų elgesio ir teikia turinį, kuris yra labiau tinkamas ir įdomus konkrečiam asmeniui, taip veikdami kaip teigiamas stiprinimas, kad vartotojas toliau veiktų norimais būdais.
Socialinis mokymasis ir modeliavimas
Nors tiesiogiai ne Skinnerio teorijos dalis, socialinis mokymasis, kuris vyksta stebint kitų elgesį socialiniuose tinkluose ir jo pasekmes, taip pat susijęs su elgesio psichologija. Matydami, kad tam tikras turinys ar elgesys sulaukia teigiamo stiprinimo (pvz., didelis „patiktukų“ skaičius, teigiami komentarai), vartotojai yra linkę imituoti šį elgesį, tikėdamiesi panašių rezultatų.
Iššūkiai ir problemos
Nors Skinnerio teorijos suteikia supratimą apie tai, kaip veikia socialiniai tinklai, jos taip pat atskleidžia tam tikras problemas. Vartotojai gali tapti pernelyg priklausomi nuo teigiamo stiprinimo, kurį suteikia socialiniai tinklai, o tai gali lemti nuolatinės patvirtinimo paieškas, savivertės problemų atsiradimą ir netgi elgesio priklausomybę. Be to, nuolatinis dėmesio ir paskatinimo siekimas gali turėti neigiamų pasekmių asmenų savijautai ir psichologinei gerovei.
