Autorius Tema: Fenomenologija ir intuicijos tipai  (Skaityta 5896 kartus)

Neprisijungęs mendoza

  • Jaunesnysis narys
  • **
  • Įrašai: 179
  • Karma: +0/-0
  • Lytis: Vyras
  • Platonas
    • Žiūrėti profilį
Fenomenologija ir intuicijos tipai
« Įrašytas: Kovo 05, 2014, 07:57:18 pm »
Fenomenologija

Fenomenologija – Edmundo Huserlio (Edmund Husserl, 1859–1938) sukurtas filosofijos metodas, kuriuo siekiama aprašyti žmogaus sąmonės turinį ir atskleisti jame esančių fenomenų (reiškinių) esmes. „Fenomenologija“ dar vadinama visa iš Huserlio kilusi XX a. filosofijos kryptis. Ji buvo itin reikšminga formuojantis tokioms kryptims kaip egzistencializmas ar hermeneutika. Dėl to fenomenologais gali būti vadinami ir šių krypčių atstovai. Taip pat „fenomenologija“ perkeltine reikšme gali būti vadinamas beveik bet koks (ne tik filosofinis) sąmonėje patiriamų reiškinių aprašymas.

E. Huserlio fenomenologija

E. Huserlio tikinimu, nors apie nepriklausomą daiktų būtį ir negalime pasakyti nieko tikro, galime neabejoti tuo, kad jie tiesiogiai pasirodo mūsų sąmonėje, nesvarbu, ar mūsų patiriamas daiktas tikras, ar tik iliuzija. Į objektus galima žiūrėti ne kaip į daiktus savaime, bet kaip į formuojamus ar „numatomus“ sąmonėje.

Sąmonė visada yra ko nors suvokimas: mąstydami suprantame, kad mintis „nurodo“ į kokį nors objektą. Mąstymo veiksmas ir minties objektas yra vidujai susiję bei priklausomi vienas nuo kito. Sąmonė ne tik pasyviai fiksuoja pasaulį, bet ir aktyviai jį formuoja ar „numato“. Tad, siekdami tikrumo pirmiausia turime ignoruoti ar „iškelti tarp skliaustų“ visa, kas yra anapus mūsų tiesioginio patyrimo; išorės pasaulis privalo išsitekti tik mūsų sąmonės ribose. Ši vadinamoji „fenomenologinė redukcija“ yra pirmas svarbus E. Huserlio žingsnis. Visa, kas nėra „imanentiška“ sąmonei, turi būti be dvejonių atmesta; visa tikrovė, kokia ji patenka į mūsų sąmonę, tėra gryni „fenomenai“, ir tai vienintelis absoliutus faktas, nuo kurio pradėjus galima eiti toliau. Tačiau, šito mūsų keliamiems klausimams išspręsti nepakanka. Nes bemaž visa, ką aptinkame žvalgydami savo sąmonės turinį, tėra atsitiktinių fenomenų kaita, chaotiškas sąmonės srautas, ir vargu ar rasime čia nors kiek tikrumo. Vis dėlto E. Huserlio „grynieji“ fenomenai yra daugiau nei atsitiktinės individualumo apraiškos. Jie sudaro universalių esmių sistemą, nes fenomenologija kiekvieną objektą rutulioja vaizduotėje tol, kol suranda jame tai, kas nekinta.

Fenomenologinis pažinimas fiksuoja ne pavydą ar raudonos spalvos potyrį, bet universalius šių dalykų tipus arba esmes, pavydą ir raudonumą kaip tokius. Suvokti kurį nors fenomeną iki galo, išgrynintu pavidalu – reiškia perprasti, kas jame esminga ir nekintama.
Fenomenologinė laiko samprata

Žmogaus sąmonėje slypi be galo daug fenomenų. Vienas jų yra laikas. E. Huserlis sako, kad fizinis laikas nesutampa su mūsų mąstymu. Jis priklauso nuo to, kokį laiko tarpą mes mąstome kaip aktualų. Jo laiko atkarpa sudaryta iš dabarties taško. Tai, ką mes mąstome, priklauso nuo:

    Retencijų – kiek laiko mes prisimename kaip aktualų. Jos trukmė priklauso nuo to, kiek sakinių iš karto mes galime prisiminti. Ji dar vadinama aktualia atmintimi;
    Protencijų – aktualus tikėjimas ateities įvykiais.

Pagal Huserlį dabartį sudaro retencijos ir protencijos suma. Ši struktūra yra pasyvi ir nereikalauja specialios refleksijos akto. Pasak istorikų, retencija ilgainiui virsta asmenine atmintimi, o protencija – asmenine viltimi. Istorija bando griauti asmeninę atmintį. Tai laiko fenomenologinė analizė.

Pirminė asociacija – susieta ir su jusliniu dabar patyrimu, ir su pasyvia sinteze, racionaliu laiko išplitimu. Santykis tarp pasyvios ir aktyvios vaizduotės yra Huserlio problema.

Pasyvi protencija ir retencija sukuria laiko tolydumo įspūdį. Tolydumas – psichikos fenomenas. Laikas matuoja mūsų sąmonės tolydumą. Dabarties laiką (nors ir pasyvų, bet kiekvienas anonimas turi savo laiką) vadina gyvąja dabartimi ir priklauso nuo dabar taško. Protencija nėra valios siekis, o nukreiptumas, atvirumas ateičiai.

Kokią įtaką šios krypties filosofija turėtų intuicijos tipam?

Blyksns

  • Svečias
Ats: Fenomenologija ir intuicijos tipai
« Atsakymas #1 Įrašytas: Kovo 05, 2014, 08:47:48 pm »
Mendoza nepamiršk kad ši teorija pjauna realybe i labai siaurus remus. Intuicija turi skiringus apibrėžimus tiek filosofijoje tiek psichologijoje, tiek neuro mokslose.
Teorija humora laiko pagrindiniu kriterijumi tiek depresijoje tiek sizofrenijoje.
Esu mates ne viena tariama depresijos ir šizofrenijos atveji, kai humoro iš vis nebuvo vaizduoteje.
Pazystu linkolna kuriam buvo rimta psichoze.
Z.Froidas irgi savo teorija megino paiškinti visus pasaulio reiškinius, linkiu kad ši teorija tokiais absurdiškais ketinimais neužsiimtu.
Teorijoje nera nei samones, nei pasamones. Nėra sapnų analizes. Tiek Vaizduotes, Tiek Intuicijos veikimo principais aprašyti labai neišsamiai.
Vaizduotė šioje teorijoje yra stipriausias pažinimo organas ( reiktu manyti ir svarbiausia ) smegenų dalis. Intuicija taip išeina yra mažesnio potencialio pažystant realybe.

Fenomenologija, pagal filosofijos apibrėžimą suprantanti intuicija, yra pakankamai svarbu, nes intuicija pagal filosofija yra tiesoginis daikto pažinimas.
Fenomenologija yra metodai pažinti samones fundementalius veikimo procesus, taip pat kitaip žvelgti i empirine realybe.


Neprisijungęs mendoza

  • Jaunesnysis narys
  • **
  • Įrašai: 179
  • Karma: +0/-0
  • Lytis: Vyras
  • Platonas
    • Žiūrėti profilį
Ats: Fenomenologija ir intuicijos tipai
« Atsakymas #2 Įrašytas: Kovo 05, 2014, 09:02:30 pm »
o aiskiau?

Neprisijungęs Leotaurus

  • Administrator
  • Forumo siela
  • *****
  • Įrašai: 3852
  • Karma: +0/-0
  • Lytis: Vyras
  • Darvinas
    • Žiūrėti profilį
    • Tipų teorija
Ats: Fenomenologija ir intuicijos tipai
« Atsakymas #3 Įrašytas: Kovo 06, 2014, 10:59:49 am »
Edmund Husserl greičiausiai darvino tipo filosofas.


Tipų teorija praplečia psichologijos ir pažinimo rėmus, humoras kuris sudarytas iš ironijos ir juoko yra tik susistemintas vaizduotės darinys, pati vaizduotė generuoja mintis kurios yra bet humoro.
Depresija ir šizofrenija yra skirtingos vaizduotės ligos, depresija yra patyčių liga kuri nulemta vaizduotės kuri prarado humoro pusiausvyra, šizofrenija yra teorinės vaizduotės liga kurioje vaizduotė yra praradusi juoko ir ironijos pusiausvyra. Jeigu dėmesys arba regimoji atmintis neturi pusiausvyros, pas pesimistus yra daugiau blogos nuotaikos negu geros, tai vaizduotėgali turėti pusiausvyrą. Dėmesio ir vaizduotės dėsniai tie patys. Žmogaus be nuotaikos ir be humoro nėra.
Neuroleptikai http://lt.wikipedia.org/wiki/Neuroleptikai slopina vaizduotę todėl šizofrenija turintis žmonės gavę šių vaistų gali išvis prarasti humoro jausmą laikinoje būsenoje, bet humoras nėra vien kalboje ir mimikoje, jis pasireiškia veiksmuose. Jeigu žmogus papuola į ligoninę tai jis yra prisidaręs didelių nesąmonių.
Psichinės ligos kyla iš didelės vaizduotės sutrikimo, vaizduotė veikia visas smegenų sritis ir net stuburo smegenis su hormonų liaukomis. Jeigu tirtume tokį žmogų jo visos smegenys būtų kitaip dirbančios.
Linkolnai taip pat serga psichiniais sutrikimais kurie netelpa į depresijos ir šizofrenijos dėsnius. Gal todėl, kad linkolnas yra mažai ištirtas.

Ar esate matę gyvulį kuris juokiasi? Ar esate matę psichiškai nesveiką gyvulį? Gyvuliai neturi psichikos kurios pagrindas yra vaizduotė. Vaizduotės reikšmė psichikoje yra pagrindas.

Sąmonė yra žmogaus intelekto prognozuojama veikla priklausanti nuo žmogaus patirties ir informacijos. Galime turėti žinių kurių nesuvokiame ir nesuprantame.  Kas ta pasamonė? Pasamonė yra smegenų veikla kurios mes negalime matyti. Žmogus negali matyti savo smegenų darbo veiklos, bet smegenys veikia be žmogaus noro ir valios. Inkstinktai veikia nepriklausomai nuo žmogaus norų, vaizduotė taip pat. Mes nematome tarpinių vaizduotės intuicijos  produktų. Gyvūnas gali matyti pavojų kurį jam sukuria intuicija bet jo nesuprasti. Tai tas pavojus yra sąmonė ar pasąmonė?

Sapnuoja ir gyvūnai, sapnai yra regimųjų sričių veikla miegant, jie egzistuoja tik tam tikruose miego fazėse. Vizualios informacijos susisteminimas vyksta ir miegant. Sapnuojant blogą sapną žmogus atsikelia blogos nuotaikos, nors jeigu to sapno jis ir neprisimena. 

Mendoza turi suvokti ar filosofija yra materialistinė ar idealistinė. Ir idealistai kuria materializmą, bet tik ne subjektyvieji idealistai.
Filosofija gali nagrinėti daugybę informacijos kurios nesuvokia visi mokslai. Pav. laikas, erdvė ir materija. Niekas nežino materijos begalybės, nuo ko priklauso laikas. Niekas nežino ar erdvė yra užpildyta dalelėmis ar ji tuščia.  Filosofija sukuria dėsnius ir rėmus žmogui ir materijai pažinti. Idealistai sukuria pažinimo dėsnius kurie žmogaus protinę veiklą aiškina dvasia ją priskiria aukštesniai formai negu stovi materija.

Mokslas be filosofijos yra kaip kelias be krypties, arba kaip žmogus be pažiūrų.
« Paskutinį kartą keitė: Kovo 06, 2014, 11:03:30 am sukūrė Leotaurus »

Blyksns

  • Svečias
Ats: Fenomenologija ir intuicijos tipai
« Atsakymas #4 Įrašytas: Kovo 06, 2014, 12:20:17 pm »
Dabar aiškiau.
Matai L. Visa mano kritika nukreipta i tam tikrus apribojimus.
Jokiu būdu nenoriu griauti jūsų teorijos, linkiu jai ko geriausios ateities, nes dėsningumus matau realybeje.
del apribojimu, apie šizofrenija,  jeigu mes pažiurėtume i tai iš kitos pusės, iš jų puses, kad tai ką jie mato yra tiesa.
Kalbu atsargiai. Taip galime teigti, kad visos haliucinacijos ir baimiu, užslopintų norų, vaizduotes projekcijos i empirine realybe.
Bet net ir šis mechanizmas, jei tai tiesa, yra sunkiai suprantamas.Bet paziurekime kitaip, zinoma kad gamtoje yra didelis spektras skirtingiu dazniu  elektromagnetiniu bangų, žmogus mato tik maža spektro dali, kas jei  teorinių vaizduočiu vadinamieji sutrikimai, yra pakitusi vaizduotės kokybe pamatyti šias bangas ? Puikiai zinome kiek jie kalba apie juntamas bangas, jonus, ir pnš.
Tai tik pastabos nukreiptos i teorijos apribojimus šizofrenija klasifikuoti kaip tik sutrikimą, nesigilinant i jos sukeliamus reiškinius. TIK TIEK.

Neprisijungęs Leotaurus

  • Administrator
  • Forumo siela
  • *****
  • Įrašai: 3852
  • Karma: +0/-0
  • Lytis: Vyras
  • Darvinas
    • Žiūrėti profilį
    • Tipų teorija
Ats: Fenomenologija ir intuicijos tipai
« Atsakymas #5 Įrašytas: Kovo 06, 2014, 04:11:48 pm »
Kritika visur ir visada reikalinga. Kuriant šią teorija daugiau negu puse laiko užėmė kritika.
Buvo panaudota dialektinio materializmo logikos metodai kurie vakarų moksle yra taikomi rečiau, bet šių metodų dėka jie sukoncentravome viską į žmogaus materialią pusę. Žmogaus smegenys ir biologija mums buvo svarbiau už dvasią, nes pažindami žmogaus smegenų sandarą ir veikimo principus galima suprasti žmogaus intelekto ir asmenybės ribas, privalumus ir trūkumus.
Nespjovėme ir į idealistinį vakarų mokslą, pasiskolinome tipus kurie buvo materializuoti pagal kaukolės ir smegenų struktūras kurios yra genetiškai paveldimos.
Teoriniai tipai turi teorijoms pritaikyta vaizduotę, o tai reiškia, kad materija lemia žmogaus dvasią, o ne dvasia materiją.
Mokslo kuryboje reikalinga filosofija dar labiau negu gyvenime. Teisinga filosofija atveda prie teisingų įdėjų, neteisinga filosofija apriboja žmogų ir sumažina jo matymo ribas.
Filosofija yra pažiūrų mokslas todėl voltero tipo ten daugiausia.